Tačiau turint minty, kad dar prieš dešimtmetį pavieniai mėsinių veislių galvijai mūsų šalyje buvo egzotinė retenybė, galima teigti, jog šie pirmieji žingsniai buvo sėkmingi – pradėti vystyti naują gyvulininkystės šaką ūkininkai sulaukė nemažos valstybės paramos, į šalį buvo įsivežta kokybiškos veislinės medžiagos, suformuotos grynaveislių galvijų ir mišrūnų bandos.
Tačiau kokybiškos jautienos Lietuvos gyventojai ant savo stalo iki šiol taip ir nesulaukė – nedideliais kiekiais stambioms mėsos perdirbimo įmonėms parduodami mėsiniai galvijai „nusėda“ bendrame katile, praktiškai visos jų skerdenos yra eksportuojamos, o pavieniai mėsinių augintojai, įsirengę skerdyklėles savuose ūkiuose, kokybiška mėsa pajėgūs aprūpinti tik siaurą savo klientų ratą.
Todėl Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA) ėmėsi iniciatyvos suvienyti visus mėsai galvijus auginančius šalies ūkininkus, kurti kooperatyvą ir steigti savą mėsos perdirbimo įmonę, kurios produkcija būtų prekiaujama šalyje vis labiau populiarėjančiuose ūkininkų turgeliuose.
LMGAGA tarybos sekretorius Nikolajus Dubnikovas, turintis daugiametės mišrūnų auginimo patirties, neabejoja, kad skaidri kooperacija šiandien yra geriausia išeitis kryžkelėje atsidūrusiems mėsinių galvijų augintojams. Mat netekus valstybės paramos dalis ūkininkų jau abejoja savo verslo ateitimi ir yra linkę geriau pelningai veršelius mišrūnus parduoti užsienio supirkėjams nei auginti galvijus iki realizacinio svorio.
„Idėja vienytis vadovaujantis ne uždarosios akcinės bendrovės, bet kooperatyvo veiklos principais tarp asociacijos narių sklando jau senokai. Akivaizdu, kad pribrendo laikas veikti. „Uabo“ tikslas yra gauti kuo didesnį pelną jo akcininkams, o kooperatyvo – siekti, kad kuo didesnį pelną gautų visi jo nariai. Tikimės, kad mūsų idėją parems ir į kooperatyvą bursis ne tik asociacijos nariai, grynaveislių galvijų augintojai, bet ir visi ūkininkai, pieninių veislių telyčaites sėklinantys mėsinių bulių sperma“, - sako N. Dubnikovas.
Pasak jo, LMGAGA šiuo metu vienija 136 narius, tačiau bus siekiama neapsiriboti vien jais, o suburti visus žmones, kurie užsiima mėsinių galvijų auginimu. „Kelsime sau kelias užduotis – skatinti kooperatyvo narius mėsinius galvijus auginti ekologiškai, sertifikuoti ūkius, nes praktika rodo, kad ekologiška galvijiena yra paklausesnė ir brangesnė. Šiuo metu yra 185 ūkininkai, kurie mėsinius galvijus augina ekologiškai.
Iš jų 46 – asociacijos nariai. Akivaizdu, kad vien ekologinių ūkių kooperacijai skaičiai būtų per maži. Todėl kviesime į kooperatyvą burtis visus mėsinių ir mišrūnų augintojus. Be to, realizuodami produkciją ūkininkų turgeliuose betarpiškai bendrausime su vartotojais, taip ugdydami potencialius savo produkcijos pirkėjus. O ekologiškai pagamintą galvijieną ženklinsime specialiu ženklu. Ji, be abejo, bus parduodama brangiau“, - ateities planais dalijasi pašnekovas.
Šiuo metu šalyje laikoma apie 4 tūkst. grynaveislių karvių žindenių ir apie 14 tūkst. mišrūnių. Šie skaičiai nuo 2002 m., kai aktyviai buvo pradėta skirti valstybės paramą mėsinei galvijininkystei plėsti, nuolat augo. Grynaveislių žindenių 2002 m. buvo 600, mišrūnių – 1894.
„Tačiau telyčių skaičiaus dinamika kelia nerimą - 2006 m. jų turėjome 48 tūkst., o šių metų sausio 1 d. - tik 31 tūkst. Esu įsitikinęs, kad išvežami veršeliai. Pieninės karvės mišrinamos su veisliniais buliais, taigi karvių žindenių skaičius lyg ir didėja, tuo tarpu realizacinio svorio galvijų – ne. Grynaveisliai veršeliai kol kas neišvežami, jie laikomi veislei pratęsti, bet yra nerimo, kad netolimoje ateityje žmonės ims vežti ir grynaveislius veršelius“, - prognozuoja N. Dubnikovas. Mat veislininkystės darbas nesubsidijuojamas, o vietinei rinkai, nesant paramos, veislinės medžiagos taip pat ne itin reikia.
„Drauge su LVA Gyvulininkystės instituto specialistais asociacijoje šiuo metu aktyviai rengiama Lietuvos mėsinės galvijininkystės programa. Joje bandysime Vyriausybei įrodyti, kodėl šią žemės ūkio šaką būtina remti. Mūsų tikslas – pasiekti, kad mėsinių galvijų auginimas taptų prioritetine ūkio šaka.
Esame įsitikinę, kad parduoti žaliavą stambioms mėsos perdirbimo įmonėms ūkininkams tikrai nėra naudinga, nes, nors ir jausdami žaliavos trūkumą, perdirbėjai jos supirkimo kainos nekelia. Tarkime, Vokietijoje perdirbėjai už ekologiškai pagamintos jautienos gyvojo svorio kilogramą šią savaitę ūkininkams moka 3,7 EUR, pas mus – apie 5 Lt.
Pardavimas iš namų šiuo metu yra gera pavienių ūkininkų iniciatyva, tačiau tikrai ne kiekvienas galvijų augintojas šiandien pajėgus atsidaryti savą, tebūnie ir nedidelę skerdyklėlę bei įsirengti mėsos apdorojimo cechą. Kur kas pigiau ir efektyviau kooperuotis, juolab kad šiuo metu Lietuvoje yra ne viena moderni bankrutavusi ar ant bankroto slenksčio atsidūrusi skerdykla. Bet kurią jų mūsų būsimas kooperatyvas gali sėkmingai išsinuomoti. Nekeliame sau tikslo prašyti valstybės paramos ir statyti dar vieną naują skerdyklą. Kur kas racionaliau bus pasinaudoti tuo, kas jau yra“, - neabejoja LMGAGA tarybos sekretorius.
Pasak jo, tereikės išsirinkti daugumai galvijų augintojų logistiškai patogią vietą. „Be abejo, turėsime paskaičiuoti ir tai, kas atokiai gyvenančiam kooperatyvo nariui ekonomiškai labiau apsimokės – vežti per Lietuvą gyvą gyvulį ar paskersti jį arčiau namų esančioje skerdykloje. Svarbiausia, kad visa skerdiena vėliau būtų apdorojama ir ženklinama jau kooperatyvo skerdykloje. Nes jei norime ugdyti savo vartotoją, didinti paklausą, turime sukurti ir atitinkamą pasiūlą“, - įsitikinęs N. Dubnikovas.
Pašnekovo pastebėjimu, mūsų šalyje šiuo metu jautienos suvartojama ypač mažai. JAV gyventojas per metus jos vidutiniškai suvalgo 40 kg, ES šalių vidurkis vienam gyventojui - 18 kg, tuo tarpu lietuvis per metus suvartoja vos 3-5 kg jautienos ir ne vien todėl, kad šios rūšies mėsa yra brangesnė už kiaulieną ar vištieną – kokybiškos jautienos Lietuvos rinkoje praktiškai nėra.
LMGAGA tarybos sekretoriaus skaičiavimu, jei mėsinių galvijų augintojai kooperatyvo steigimui pritars ir į jį aktyviai jungsis, pirmoji kooperatinė produkcija pirkėjus galėtų pasiekti jau šiemet.