Vatikano skundai, kad jis neteisingai pasirinktas puolimo
taikiniu, jo pareiškimai ar iniciatyvos, įvertinti kaip dalinės
priemonės, taip pat ne vienas neapdairus žingsnis tik įsiplieskus
skandalui susilpnino pontifiką, sako analitikai.
Benediktas XVI, kuriam penktadienį sukaks 83-eji metai, jau anksčiau dėl kitų opių klausimų pelnė tariamai nejautraus žmogaus reputaciją.
Vokiečių kilmės popiežius nuo 2005 metų, kai stojo prie
Katalikų Bažnyčios vairo, ne kartą užsitraukė žydų nemalonę.
Ypač neigiamos jų reakcijos sulaukė Benedikto XVI sprendimas
atšaukti britų vyskupo tradicionalisto Richardo Williamsono, tvirtinusio, jog kad nacių dujų kamerų iš viso nebuvo, ekskomuniką.
Per penkerius pontifikavimo metus Benediktas XVI taip pat supykdė
musulmonus, indėnus, lenkus, homoseksualius asmenis ir net
mokslininkus.
„Per visą šių laikų istoriją nebuvo pontifikato, kuris būtų
paženklintas tokiomis cikliškomis krizėmis, kurios šiuo laiku tapo
nuolat besikartojančios“, - sakė Vatikano klausimų ekspertas Marco
Politi iš kairiosios pakraipos italų laikraščio
„Il Fatto Quotidiano“.
Pasak jo, iš visų buvusių krizių, be jokios abejonės,
labiausiai žalinga yra pastaroji, kilusi dėl vaikų seksualinio
išnaudojimo, nes „nusikaltimai, įvykdyti dvasininkų, buvo dangstomi
Bažnyčios vadovybės tylos skraiste“.
„Tai ne pavieniai nusikaltimai, bet institucinė tylos nuodėmė“,
- pabrėžė M.Politi.
Jis gyrė popiežių Benediktą XVI už praėjusį mėnesį
paskelbtą laišką Airijos katalikų bendruomenei, kuriame jis
priekaištavo airių vyskupams už tai, kad jie padarė „rimtų
klaidą“, reaguodami į kaltinimus dėl kunigų vykdyto vaikų
tvirkinimo.
Vis dėlto M.Politi pareiškė: „Kadangi daug jo pasirinkimų
išprovokavo krizes, Benediktas supriešino katalikų pasaulį, ir
šiandien Bažnyčia yra labai pasidalijusi, net jei to neparodo“.
„Šventasis Sostas prarado gebėjimą pritraukti (žmones) ir
daryti įtaką viešajai nuomonei, kurį turėjo Jono Pauliaus II
pontifikavimo metu“, - sakė M.Politi.
Kitas Vatikano reikalų žinovas Johnas Allenas
iš JAV laikraščio „National Catholic Reporter“ sakė: „Verslo
administravimo požiūriu, šio pontifikato metu iš vienos krizės
brendama į kitą“.
Benediktas XVI su pirmąja didelio masto krize susidūrė 2006
metų rugsėjį. Tuomet pontifikas pakurstė musulmonų bendruomenės
įtūžį savo kalba, kurioje netiesiogiai pritarė mažai žinomo XIV
amžiuje gyvenusio Bizantijos imperatoriaus Manuelio II Palaeologo
minčiai, jog islamui iš esmės yra būdingas smurtas.
Vis dėlto bene dažniausiai per pirmuosius penkerius
pontifikavimo metus Benediktas XVI sulaukdavo žydų bendruomenės
kritikos dėl jo žingsnių, susijusių su judaizmu.
2008-aisiais popiežius leido atgaivinti Didžiojo penktadienio
maldą „už žydų atsivertimą“, kurios buvo atsisakyta per Vatikano
II Susirinkimą, vykusį praėjusio amžiaus septintajame
dešimtmetyje. Žydų organizacijos tuomet tvirtino, jog tai
nesuderinama su geranorišku tarpreliginiu dialogu.
Po virtinės Vatikano ir paties pontifiko pareiškimų bei gestų,
kuriais siekta sušvelninti įtampą, katalikų ir žydų tarpusavio
santykiai pagerėjo. Ypač prie to prisidėjo pernai gegužę įvykusi
Benedikto XVI piligriminė kelionė į Izraelį.
Šios kelionės metu jis pasimeldė prie Raudų (Vakarinės)
sienos, kuri yra svarbiausia žydų maldininkų lankymo vieta, ir
apsilankė virš jos iškilusiame komplekse, kuris yra šventa vieta
ir judėjams, ir musulmonams.
Tačiau gruodį jis vėl išprovokavo žydų bendruomenės pyktį,
paskelbęs Antrojo pasaulinio karo laikų popiežių Pijų XII
garbinguoju ir tokiu būdu atverdamas kelią jo beatifikacijos -
paskelbimo palaimintuoju - procesui, po kurio lieka tik vienas
žingsnis iki kanonizacijos - paskelbimo šventuoju.
Kai 2007 metais Benediktas XVI lankėsi Brazilijoje, kilo
triukšmas dėl jo pasisakymo, kad indėnai „tyliai ilgėjosi“
Kristaus, o kolonistai iš Europos jiems neprimetė savo tikėjimo.
Tuo tarpu pernai per savo pirmąjį popiežiškąjį vizitą
Afrikos žemyne, kuriam skaudžiausiai smogė AIDS pandemija,
Benediktas XVI išprovokavo kritikos bangą, pareiškęs, kad
prezervatyvai „skatina AIDS plitimą“.
„Tuomet Vakarų šalių vyriausybės pirmą kartą oficialiai
kritikavo popiežių, o Belgijos parlamentas netgi priėmė prieš
Vatikaną nukreiptą dokumentą“, - priminė M.Politi.
Vis dėlto J.Allenas pabrėžė, kad mokymo klausimais, kurie yra
stiprioji popiežiaus teologo pusė, Benediktas XVI pristatė „gilių,
puikiai parašytų, ryškių“ dokumentų, įskaitant tris enciklikas.
„Labai ironiška, jog Benediktui puikiai sekasi toje srityje, kuri
jam labiausiai rūpi, tačiau visa tai užtemdo jo pontifikavimą
lydintis chaosas“, - sakė J.Allenas.