„Turime dvi problemas: kad mūsų tautiečiai iš tiesų pagal
prigimtinę teisę turėtų turėti pilietybę, kita vertus, mes
turime referendumu priimtą Konstituciją, taigi suderinti teisę,
kuri yra Konstitucijoje, ir prigimtinę lietuvio teisę turėti
pilietybę šiandien ir yra sunkiausias uždavinys“, - pirmadienį
sakė Seimo pirmininkė, sveikindama darbą pradedančią Seimo ir
Pasaulio lietuvių bendruomenės komisiją.
Pirmadienį parlamento rūmuose Vilniuje darbą pradėjo bendra
Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija, nagrinėsianti
lietuvių grąžinimo į tėvynę, tautinio identiteto, lietuvių
kalbos išsaugojimo, užsienio lietuvių stažuočių Lietuvoje
problemas. Komisija ketina aptarti ir tai, kaip įgyvendinamos prieš
metus komisijos priimtos rezoliucijos, kurių viena yra pareikštas
nepritarimas griežtam dvigubos pilietybės ribojimui.
Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Regina
Narušienė piktinosi, jog parlamente nebuvo atsižvelgta į
ankstesnę komisijos rezoliuciją. „Vadinasi, ta rezoliucija
niekinė“, - sakė išeivijos atstovė, kuri taip pat tvirtino
nesuprantanti, kodėl kitos šalys randa galimybių savo piliečiams
užtikrinti teisę į kilmės pilietybę, tuo tarpu Lietuvoje esą
„slepiamasi už Konstitucijos“.
„Jei Lietuvoj nėra ekspertų konstitucinei teisei, laikas jų
surasti užsienyje“, - sakė R.Narušienė.
Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė tvirtino,
jog užtikrinti galimybę į dvigubą pilietybę yra gyvybiškai
svarbu, nes iš žmogaus, jos žodžiais, atėmus pilietybę, į
gimtą šalį jis tikrai nebegrįš.
„Jeigu emigrantai neturės Lietuvos pilietybės, jūs neturėsit
draugų užsienyje“, - sakė R.Narušienė.
Pilietybės klausimas šiuo metu sprendžiamas Seime, svarstant
naujos redakcijos Pilietybės įstatymą.
Prezidentūros pateikta Pilietybės įstatymo nauja redakcija
dvigubą pilietybę leidžia tik iš Lietuvos pasitraukusiems iki
Nepriklausomybės atkūrimo bei jų palikuonims, tuo metu po
1990-ųjų išvykusieji gyventi į užsienį dvigubos pilietybės
turėti negalėtų, ji galėtų būti suteikiama tik užsienyje
gimusiems jų vaikams.
Konservatoriai siūlo, kad Lietuvos pilietybė būtų suteikiama
ir Europos Sąjungos ar NATO valstybės narės pilietybę turintiems
lietuvių kilmės asmenims, pasitraukusiems iš Lietuvos po 1990 metų
kovo 11 dienos, o taip pat lietuvių kilmės asmenims, tradiciškai
gyvenantiems etninėse Lietuvių žemėse pasienio regionuose. Seimo
posėdžių sekretoriate pateikta siūlymų dar labiau plėsti
galimybę dvigubai pilietybei - leisti Lietuvos pilietybę išlaikyti
ir ne tik ES bei NATO šalių pilietybę, bet ir pavyzdžiui,
Šveicarijos pilietybę, įgijusiems lietuviams.
Kadangi kyla klausimų, ar dvigubos pilietybės įteisinimas
nesikirstų su Konstitucija, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas
kartu su pakeistu projektu teiks ir Seimo nutarimo projektą, kuriuo
būtų kreipiamasi į Konstitucinį Teismą dėl siūlomos normos
konstitucingumo.
Konstitucijos 12 straipsnis numato, kad „išskyrus įstatymo
numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos
Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Kadangi ši nuostata gali
būti keičiama tik referendumu, yra siūlymų kituose Konstitucijos
straipsniuose įtvirtinti galimybę išlaikyti Lietuvos pilietybę net
gavus kitos šalies pilietybę.
Prezidentūros pateiktas pirminis įstatymo variantas numato, kad
po Nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos pasitraukę asmenys
galėtų turėti dvigubą pilietybę tik ypatingais atvejais,
pavyzdžiui, susituokus su kitos valstybės piliečiu ir taip pagal
tos šalies įstatymus įgijus antrą pilietybę. Tuo metu jų vaikai,
gimę užsienyje, galės turėti dvigubą pilietybę, kaip įteisinta
ir dabar.
Ši įstatymo redakcija numato, kad dviguba pilietybė galima
visų kartų ištremtų Lietuvos piliečių palikuonims.
Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų
rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją
dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą
pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais
pagrindiniam šalies įstatymui.
Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Regina
Narušienė tvirtino, jog Konstitucija nedraudžia dvigubos
pilietybės.