Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad iš konstitucinio biudžetinių metų instituto įstatymų leidėjui kyla pareiga svarstant bei tvirtinant kitų metų valstybės biudžetą iš naujo įvertinti realią valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį ir spręsti, ar ji vis dar yra itin sunki, ar pajamų į valstybės biudžetą surinkimas vis dar yra taip sutrikęs, kad dėl to valstybė negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir todėl kitiems biudžetiniams metams turi būti nustatomas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų mokami sumažinti atlyginimai, pensijos.
Su tokiu prašymu į KT praėjusių metų gruodžio 3-iąją kreipėsi Seimas. Ypatingos skubos tvarka priimti šį opozicijos inicijuotą nutarimą pasiūlė Seimo pirmininkė Irena Degutienė.
Politikai prašė išaiškinti, ar nuostata, kad valstybėje susidarius ypatingai situacijai (ekonominei krizei, gaivalinei nelaimei ir kt.) „pensijų santykių teisinis reguliavimas gali būti koreguojamas, taip pat ir mažinant paskirtas bei mokamas pensijas tokiu mastu, kokiu būtina užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes“ reiškia, kad pensijų mažinimas turi būti proporcingai derinamas su kitomis priemonėmis (mokesčių lengvatų taikymu, esamų darbo vietų išsaugojimu ir naujų kūrimu, investicijų į darbo vietas pritraukimu, darbo užmokesčio fondo nemažinimu ir kt.), kad nepažeistų gyvybiškai svarbių visuomenės interesų, apsaugotų kitas konstitucines vertybes.
Anot KT, valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti paskirtas ir mokamas pensijas mažinimas turi atitikti konstitucinį proporcingumo principą: įstatymų leidėjas privalo nustatyti tolygų, nediskriminacinį paskirtų ir mokamų pensijų mažinimo mastą, kuriuo pensijos būtų mažinamos taip, kad nebūtų pažeistos iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos; pensija, kuri užtikrina tik minimalius pensiją gaunančio asmens socialiai priimtinus poreikius, minimalias žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, apskritai negali būti mažinama.
KT aiškina, kad valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti pensijas negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama senatvės ar invalidumo pensija būtent dėl to būtų sumažinta didesniu mastu nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu.
Įstatymų leidėjas, KT teigimu, turi pareigą numatyti teisingą susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems senatvės ar invalidumo buvo paskirta ir mokama, mechanizmą, kurį taikant valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl senatvės ar invalidumo pensijos sumažinimo.
Seimo nariai norėjo žinoti, ar įstatymų leidėjas kompensavimo mechanizmus privalo taikyti pasibaigus valstybėje susidariusiai ypatingai situacijai ar ir šiai situacijai esant. Ar nuostata „tai, kaip asmuo, būdamas darbingas ir ekonomiškai aktyvus, prisidėjo prie valstybinio socialinio draudimo lėšų kaupimo, turi turėti reikšmės jo paties valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dydžiui; asmuo, kuris įmokomis daugiau nei kiti prisidėjo prie valstybinio socialinio draudimo lėšų kaupimo, turi turėti apčiuopiamą naudą“ turi būti taikoma tik tada, kai valstybėje yra normali padėtis, ar šios nuostatos turi būti paisoma ir tada, kai valstybėje dėl iš esmės pablogėjusios ekonominės ir finansinės būklės ar kitų ypatingų situacijų tenka laikinai ir proporcingai mažinti valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dydį.
Seimui KT posėdyje atstovauvo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas, Seimo nariai Vytenis Povilas Andriukaitis ir Donatas Jankauskas.
Konstitucinio Teismo sprendime taip pat išaiškinta, jog valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų) atlyginimus, įstatymų leidėjas privalo nustatyti tolygų, nediskriminacinį atlyginimų mažinimo mastą, kuriuo visoms pareigūnų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų) kategorijoms atlyginimai būtų mažinami taip, kad nebūtų pažeistos iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytos atlyginimų dydžių proporcijos.
Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį pareigūno, valstybės tarnautojo (kito darbuotojo) atlyginimas būtų sumažintas iki tokio dydžio, kad nebebūtų užtikrinti jo minimalūs socialiai priimtini poreikiai, žmogaus orumą atitinkančios gyvenimo sąlygos.
"Tik jeigu yra oficialiai konstatuota, kad valstybėje susiklostė itin sunki netrumpalaikė ekonominė, finansinė padėtis, dėl kurios valstybė nebegali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, įstatymų leidėjas gali laikinai mažinti pareigūnų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų) atlyginimus.
Gali būti nustatytas tik toks teisinis reguliavimas, pagal kurį sumažinti atlyginimai būtų mokami tik laikinai, t. y. tol, kol valstybėje yra susidariusi atitinkama ypatinga situacija, kai dėl ekonomikos krizės negalima surinkti biudžeto lėšų, reikalingų atlyginimams mokėti.
Nebelikus itin sunkios ekonominės, finansinės padėties turi būti vėl taikomi iki šios padėties susidarymo valstybėje buvę nustatyti atlyginimų dydžiai.
Jeigu dar iki ekonomikos krizės pabaigos atsiranda galimybė sukaupti (gauti) lėšas, būtinas iki atlyginimų sumažinimo buvusio dydžio atlyginimams mokėti, teisinis reguliavimas, pagal kurį jie buvo sumažinti, turi būti panaikintas", - rašoma KT pranešime.
Socialdemokratai reikalauja A.Kubiliaus galvos
“Socialdemokratai mano, kad ši Vyriausybės klaida yra nedovanotina, juk nukentėjo didelė dalis sąžiningai pajamas gavusių Lietuvos pensininkų. Premjeras turėtų jausti atsakomybę prieš visuomenę ir atsistatydinti”, – teigė LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius.
LSDP frakcija Seime dar 2008-ųjų gruodį kovojo prieš konservatorių diržų veržimosi politiką, tačiau valdantieji krizės naštą perkėlė ant mažiausias pajamas gaunančių Lietuvos gyventojų. Dabar paaiškėjo, kad valdantieji pažeidė Konstituciją.
Konstitucinio Teismo nutarime teigiama, kad “Valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti pensijas negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama senatvės ar invalidumo pensija būtent dėl to būtų sumažinta didesniu mastu nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu”.
“Kas kompensuos prarastas pajamas? Kita Vyriausybė? Konservatoriai taip elgiasi ne pirmą kartą – prisvilina košę, o srebia visuomenė ir po jų atėjusi Vyriausybė”, – sako A.Butkevičius.
A.Kubilius nori gilesnės analizės
Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, dėl galutinio KT išaiškinimo įgyvendinimo dar reikės padirbėti. Teisininkai, finansų ekspertai pateiks savo rekomendacijas, ką, atsižvelgiant į KT sprendimus, reikėtų keisti šiuo metu galiojančiuose įstatymuose.
"Noriu pabrėžti, kad esminį principą, kad štai tokios krizės metu tenka mažinti ir pensijas, ir kitas socialines išmokas, KT labai aiškiai pagrindė", - antradienį žurnalistams KT sprendimą komentavo premjeras.
Pasiteiravus, ką mano apie tai, kad KT kategoriškai pasisakė, jog sumažinimas turi būti proporcingas, ministras pirmininkas žadėjo pasigilinti į teismo "proporcingumo" apibrėžimą ir į tai atsižvelgti.
"Proporcingumas ir apatinės ribos nustatymas, minimalios pensijos, kuri dabar atrodo yra 650 litų, nemažinimas reiškia, kad artimos tokiai minimaliai ribai pensijos turėtų būti mažinamos mažiau negu didelės pensijos, nes kitu atveju būtų labai sunkiai sveiku protu pagrindžiama, jeigu 650 litų pensija būtų nemažinama, o 660 litų būtų mažinama, kad ir tais pačiais 10 proc. kaip ir 1,5 tūkst. litų pensija", - aiškino A.Kubilius.
Jis teigė, kad išmokų ir pensijų mažinimo principas buvo pasirinktas teisingai, proporcingumas derintas su solidarumu, nes mažinimo naštą lengviau gali išlaikyti gaunantieji didesnes pajamas.
"Turime atsižvelgti į visus dalykus. Į teisėtus lūkesčius. Manau, kad vienas iš svarbiausių teisėtų lūkesčių yra stabili valiuta. Neatsargūs kokie nors žingsniai, tarkime, vėl neribotai didinant išlaidas, gali pažeisti vieną iš principinių lūkesčių, tai yra, stabilios valiutos, finansų sistemos teisėtą lūkestį. O kitus dalykus iš tikrųjų turime svarstyti, bet svarstyti taip, kad tas bendras finansinis taupymo paketas liktų nepakitęs", - sakė A.Kubilius.
Premjeras leido suprasti, kad, jeigu būtų pakeisti įstatymai, galimybės grąžinti tai, kas buvo atimta iš pensininkų, šiemet ar kitais metais nebus. Vyriausybė artimiausiu metu teiks savo pasiūlymus Seimui.
***
Šį vakarą 21 val. 50 min. "Lietuvos ryto" televizijos laidoje "Lietuva tiesiogiai" bus nagrinėjama tema - kaip elgsis valdžia, Konstituciniam Teismui pensijų mažinimą sumalus į miltus. Laidos vedėjas Edmundas Jakilaitis kalbins socialdemokratą Vytenį Andriukaitį ir Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų frakcijos seniūną Jurgį Razmą.