„Dėl sunkmečio negalime pažadėti aukso kalnų ir didelių
socialinių garantijų, kalbame apie minimalias socialines
garantijas“, - antradienį Seime spaudos konferencijoje pristatydamas
naują menininkų socialinio draudimo tvarką sakė Seimo Socialinių
reikalų ir darbo komiteto vadovas Rimantas Jonas Dagys.
Jeigu Seimas tokiai tvarkai pritartų, iš fondo „Sodrai“ būtų
pervedama dalis lėšų, kurių dėl mažų pajamų negali susimokėti
menininkai. Jie būtų draudžiami pensijos bei sveikatos ir
motinystės draudimais.
Kai valstybės paremto menininko finansinė padėtis pagerėtų,
parama jiems nebebūtų taikoma.
Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Kornelijus
Platelis sako, kad iš specialios programos būtų remiami menininkai,
kai jie neturi užsakymų, nieko nerašo. Pasak jo, tokioms menininkų
„prastovoms“ kompensuoti iš biudžeto kasmet reikėtų apie 1 mln.
litų.
„Menininkai dabar negali kreiptis į darbo biržą, nes jie nėra
nei įdarbinami, nei atleidžiami iš darbo, o dirba pagal autoriaus
sutartį, todėl bedarbio pašalpos jie irgi negali gauti“, - sakė
K.Platelis.
Anot jo, į tokią paramą galėtų pretenduoti apie 800
menininkų, kurie neturi darbdavio, nes užsiima tik kūryba, o
realiai parama galėtų būti suteikiama maždaug 300 žmonių. Tam
iš biudžeto reiktų 200 tūkst. litų per metus.
Trečdalis meno kūrėjų statusą turinčių asmenų (šį
statusą dabar turi apie 4 tūkst. žmonių) yra pensininkai, todėl
jiems nauja tvarka nebūtų taikoma.
K.Platelis informavo, kad menininkai norėtų gyventojų pajamų
mokestį (15 proc.) mokėti ne nuo visų gautų pajamų, o nuo 70
procentų, o likusi dalis - 30 proc. pajamų būtų nurašoma į
sąnaudas.