Su audra atūžusi lemtis grįžo dar ir antrąkart

Greitai bus metai, kai 32 metų Pasvalio rajono Vaškų miestelio gyventoja Vitalija Aglinskienė per audrą neteko vyro Aurelijaus, o neilgai trukus – ir naujagimės dukros. Tačiau susitaikyti su tokia neteisybe moteriai dar vis sunku. Depresija nuolat bando belstis į jos duris.

Ji ir dabar kas vakarą laukia iš darbo grįžtančio vyro ir mąsto apie palaidotą naujagimę. Tik prispausta nepriteklių, našlė pardavė atminimui pasiliktą paskutinį Anapilin iškeliavusios dukrytės Karolinos daiktą – vežimėlį.

Apie tragiškai pasibaigusią praėjusios vasaros audrą esame rašę iškart po įvykio. Tada elektros srovė nusinešė brolį gelbėjusio A.Aglinsko gyvybę. Jaunas vyras buvo išgelbėtas, užtat krito antrasis.

Gedulo rūbais vilkinčios našlės atmintyje giliai įsirėžė laimingai prasidėjusios, tačiau kraupiai pasibaigusios liepos 19 dienos įvykiai.

Tądien laimingas A.Aglinskas iš ligoninės į namus parsivežė žmoną bei prieš porą dienų gimusią trečią dukrą. Iš pirmos santuokos du sūnus turėjęs A.Aglinskas labai džiaugėsi visomis trimis dukromis.

Tądien, anot moters, sutuoktinis negalėjo atplėšti akių nuo lovytėje miegančios mažylės. Nors Vitalija mergaitę norėjo pavadinti tėčio vardu, Aurelijus tam griežtai paprieštaravo ir naujagimei išrinko Karolinos vardą.

Tą siaubingai pasibaigusią dieną Pasvalio rajone siautė didelė audra, vėjas laužė medžius. Perkūnijos bijanti V.Aglinskienė sutuoktinio paprašė, kad šis ją palydėtų į lauke esantį tualetą.

Vos tik Aglinskai išėjo į kiemą, paskui juos išpėdino ir tame pačiame daugiabutyje gyvenęs jaunesnysis Aurelijaus brolis Artūras.

Tad vyrai pasuko pažiūrėti kieme vėtros išversto medžio. Vitalijos sutuoktinis pagaliu palietė ant šlapios žemės gulinčius nuplėštus elektros laidus.

Vaškietis buvo įsitikinęs, kad daugiau nei 16 metų nebenaudojamais laidais elektros srovė nebeteka. Tačiau skaudžiai klydo – laidai buvo gyvybingi ir nesmarkiai krėtė. Elektros iškrovai jautrus Aurelijus nusprendė palaukti, kol vėtra aprims, ir tada pasikviesti elektriką.

Aglinskai jau ketino eiti vidun, bet staiga abu vienu metu atsisukę išvydo elektros srovės purtomą Artūrą. Vyresnėlis nieko nelaukęs puolė gelbėti brolio.

„Vyrui pavyko ištempti Artūrą, tačiau šlapi laidai kaip gyvatės apsivijo Aurelijui aplink ranką. Pradėjau klykti. Į pagalbą atbėgo kaimynas“, – kraupų reginį prisiminė vaškietė.

Vitalija dar matė, kaip sutuoktinio ranka pradėjo degti. Tolesni dienos įvykiai pro moters akis slinko kaip klaikus sapnas. Nieko nebesuvokdama Vitalija tiesiog be žado rymojo palinkusi prie naujagimės lopšio.

Į nelaimės vietą atskubėję medikai dar pusantros valandos kovojo dėl daugiavaikio tėvo gyvybės, tačiau jų pastangos buvo bergždžios.

Vakare suėmusi save į rankas, V.Aglinskienė išvežė visas tris mergaites pas draugus ir pati ėmė rūpintis vyro laidotuvėmis.

Jauna našlė į gyvenimą kabinosi vien tik dėl našlaitėmis likusių dukterų. Tačiau po vyro žūties praėjus dviem savaitėms, Vitaliją užgriuvo nauja bėda.

Staiga sukarščiavo jos naujagimė. Temperatūra vis nesiliovė kilusi. Išsigandusi motina nebedelsė – iškvietė greitosios pagalbos medikus.

Mažylė, savaitę praleidusi Pasvalio ligoninės reanimacijos skyriuje, buvo atiduota Panevėžio medikų globon. Panevėžiečiai mažąją ligoniukę išsiuntė pas sostinės medikus. Tačiau jos gyvybė ten užgeso.

Gydytojai gėlos kamuojamai motinai paaiškino, kad mažylė nuo gimimo buvo užsikrėtusi streptokoko B bakterijomis, jos sukėlė sepsį – kraujo užkrėtimą.

Tik vėliau V.Aglinskienė suprato, kad nelaimes nujautė kieme pririštas vilkšunis. Dvi savaites iki tragiškos A.Aglinsko žūties šuo nesustodamas kaukė naktimis, vis žvelgdamas į būsimos nelaimės vietą. Neapsikentusi šuns staugimo, moteris naktimis keldavosi jo raminti.

Po tragedijų Vitalija vėl kabinasi į gyvenimą. Suprato – būtina susiimti.

Moteris su dviem dukromis – 11 metų Viktorija bei 5-mete Kamile – gyvena anytai priklausančiame trijų kambarių bute. Kol buvo gyvas vyras, šeima nejautė nepritekliaus. Abu sutuoktiniai dirbo Vaškų žemės ūkio bendrovėje. Gaudami gana nemažus atlyginimus, galėjo sau leisti kiekvienais metais atostogauti pajūryje, aplankyti draugus.

Šeima ketino ir šiuolaikiškai įsirengti seniai remonto nemačiusį anytos butą. Darbo nesibodintys vaškiečiai būsto remontui pinigų pasiskolino iš banko.

Tačiau spėjo tik kambario sienas išsiklijuoti naujais tapetais ir nusipirkti naujus baldus. Kitus pinigus moteris išleido vyro bei dukrelės laidotuvėms.

Dabar ant moters pečių gula ne tik visas ūkis, bet ir kreditas bankui. Nors Vitalija tikino, kad stengiasi kuo daugiau dirbti, nes tik darbas bent trumpam šalin nuveja prisiminimus, viena ji nebepajėgė laiku atsiskaityti su banku.

Našlė pardavė šeimos automobilį ir dukrelės vežimėlį. Antstoliai už skolas areštavo pusę jos atlyginimo.

Moteris dėl savęs nesuka galvos – jai graudu dėl gabių savo atžalų. Viktorija puikiai mokosi, turi gerą klausą, groja kanklėmis. Tačiau našlė neturi pinigų dukrai leisti mokytis į muzikos mokyklą.

Ateinantį rudenį į pirmą klasę eisianti Kamilė mėgsta deklamuoti eilėraščius, gražiai piešia. Dabar šeima taupo pinigus Viktorijos akiniams, nes senieji sulūžo.

Sunkiai serganti V.Aglinskienės motina išpildė ne savo, o žento duotą jos anūkėms paskutinį pažadą – nupirkti kompiuterį. Pasvalietė, stengdamasi nors kiek palengvinti mergaičių dalią, išsimokėtinai nupirko jų seniai išsvajotą daiktą.

Jauna našlė apie Anapilin iškeliavusį vyrą galėtų pasakoti be atvangos.

„Nėra namų be dūmų, ir mes kartais susipykdavome. Pasibardavome, bet niekada jis nesmurtavo. Dukroms buvo griežtas, tačiau teisingas tėvas“, – sakė Vitalija.

Šalia Aurelijaus nuotraukos V.Aglinskienė padėjo ir paskutinę jam įteiktą dovaną. Vasario 16-osios proga prezidentė Dalia Grybauskaitė vaškietį po mirties apdovanojo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.

„Atsiimti apdovanojimo į prezidentūrą vykau su dukromis. Labai džiaugėmės prezidentės parodytu dėmesiu. Jau rudenį man pranešė, kad bus siūloma Aurelijų po mirties pagerbti, tačiau netikėjau, kad jį apdovanos“, – pasakojo moteris.

D.Grybauskaitė pasakė, kad didžiuojasi vaškiečio žygdarbiu. Tai sugraudino našlę. Kartu prezidentė prisipažino, jog būtų laimingesnė, jei nereikėtų teikti šio apdovanojimo, o daugiavaikis tėvas būtų gyvas.

A.Aglinskas buvo gimęs kovo 28 dieną. Šiemet jam būtų sukakę 35 metai. Jauna šeima planavo tą dieną ne tik švęsti, bet ir pakrikštyti jauniausiąją dukrą Karoliną. Tačiau nei krikštyti, nei švęsti nebereikėjo.

Gimtadienio dieną V.Aglinskienė su dukromis kapinėse aplankė juos palikusius brangius šeimos narius. Namuose jos ant stalo pasidėjo tėvo gimtadienio proga nusipirktą tortą.

Iš mirties nagų išplėštas A.Aglinskas niekur nedirba, glaudžiasi pas motiną, todėl pasirūpinti brolienės šeima ir jis negali. Našlei didžiausia vyro artimųjų parama yra ta, kad jie neveja lauk iš buto.