„Pareiškėjų nusiskundimai pažeistomis jų teisėmis,
įvertinus aplinkybę, jog tai liečia labai jautrią gyventojų
grupę - esamus bei būsimus tėvelius, yra pagrįsti, kadangi
susidariusi ydinga situacija gali daryti nemažą įtaką būsimųjų
tėvelių apsisprendimui planuojant šeimos padidėjimą, o tai mūsų
valstybei būtų itin nepalankūs sprendimai turint galvoje didelį
emigrantų srautą ir Lietuvos gyventojų senėjimą“, - savo
pažymoje rašo Seimo kontrolierius.
Jis tyrė Šeimos gynimo judėjimo „Stop šeimos genocidui“
valdybos nario ir kitų asmenų skundus dėl pareigūnų veiksmų.
Pareiškėjai piktinosi šiuo metu atliekamais patikrinimais ir
ikiteisminiais tyrimais dėl neva nepagrįstai pasididintų
atlyginimų, siekiant apgaule užvaldyti valstybės lėšas ir taip
pasididinti socialines išmokas prieš išeinant tėvystės ar
motinystės atostogų vaikui gimus.
Skunde keltas klausimas, dėl kokių priežasčių, neištyrus
kiekvienos situacijos atskirai, buvo išskirta tam tikra socialinė
grupė pagal tam tikrus požymius ir nenagrinėjus situacijų, esą
pradėtos persekioti šeimos, kurių nariai dirbo smulkaus verslo
įmonėse ir susilaukė vaikų.
R.Valentukevičius savo išvadoje rašo, kad jam tiriant skundą
nepavyko nustatyti „Sodros“ pareigūnų veiksmuose biurokratizmo.
Jam pateiktame atsakyme socialinės apsaugos ir darbo
viceministrė Audronė Morkūnienė atmetė Šeimos gynimo judėjimo
tvirtinimus, kad asmenys, perduoti ikiteisminio tyrimo įstaigoms,
diferencijuojami pagal tam tikras socialines grupes, detaliai
neišnagrinėjus kiekvieno jų atvejo individualiai.
Anot viceministrės, paprastai įtarimų kyla, kai tuo
laikotarpiu, iš kurio skaičiuojamos tėvystės ar motinystės
išmokos, atskiro asmens gaunamos pajamos neproporcingai išauga.
Pavyzdžiui, prokurorams buvo nurodyta pasidomėti, kodėl vienos
jaunos mamos kompensuojamasis uždarbis tą ketvirtį, iš kurio
skaičiuota motinystės pašalpa, 9,3 karto viršijo kitais
laikotarpiais gautą uždarbį.
A.Morkūnienės teigimu, įtarimų kelia ir tokie atvejai, kai
įmonės, nevykdančios veiklos ar turinčios įsiskolinimų,
atitinkamiems asmenims pradeda mokėti, palyginti su kitais tos
pačios kategorijos darbuotojais, didelius atlyginimus.
„Sodra“ iki praėjusių metų spalio 10 dienos į ikiteisminio
tyrimo įstaigas kreipėsi dėl 891 apdraustųjų. Pradėti 657
ikiteisminiai tyrimai. Iš jų vėliau 89 atvejais tyrimai nutraukti,
likusieji dar nagrinėjami.
„Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes nėra pagrindo teigti,
kad pareigūnai būtų kryptingai atrinkę kurią nors vieną
gyventojų grupę ir ėmęsi juos terorizuoti, netinkamai nagrinėti
jų kreipimusis, neteikti informacijos“, - konstatavo Seimo
kontrolierius.
Tačiau jis pareiškė, kad iki šiol nėra tinkamai reglamentuoti
norminiai aktai, todėl atsiranda prielaidos įtarti piliečius
planuotai pasisavinant valstybės lėšas, fiktyviai pasididinant
darbo užmokestį prieš draudiminį įvykį. Seimo kontrolieriaus
nuomone, tinkamai sureguliavus norminę bazę nebeliks prielaidų
kilti dviprasmiškoms situacijoms bei galimiems piliečių teisių
pažeidimams.
Specialistų teigimu, sąlygas piktnaudžiavimams sudarė teisės
aktų normos, kad kompensuojamasis uždarbis motinystės, tėvystės
pašalpoms mokėti buvo apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens
draudžiamąsias pajamas, turėtas per 3 kalendorinius mėnesius,
buvusius prieš nėštumo ir gimdymo atostogas, tėvystės ar vaiko
priežiūros atostogų pradžios mėnesį.
R.Valentukevičius pasiūlė socialinės apsaugos ir darbo
ministrui Donatui Jankauskui imtis skubių priemonių dėl teisės
aktų sureguliavimo, „siekiant ateityje užkirsti kelią galimiems
piliečių teisių pažeidimams“.