Antai šią savaitę liberalcentristai dar sykį trinktelėjo iš peties. Jų vedliai oficialiai pareiškė: partija išlieka valdžioje, tačiau pasilieka sau teisę balsuoti prieš bet kurį Vyriausybei reikalingą sprendimą arba kartu su opozicija nuversti nuo kėdės bet kurį vadinamąjį bendražygį.
Tiek to – į šios partijos, kurios reitingas ir politinė įtaka jau beveik pasiekė nulį, manevrus gal ir nevertėtų kreipti didesnio dėmesio.
Tačiau toks pat susidvejinimas šiomis dienomis ištiko ir vieną iškiliųjų konservatorių – pačią karo ministrę, vicepremjere ir viceprezidente pavadinamą R.Juknevičienę.
Valdžia taip nusikalstamai šykšti pinigų krašto apsaugai, kad greitai Lietuva nebepajėgs būti NATO ir netgi gali būti išmesta iš šio klubo. Negana to, kariuomenė jau nebeapgintų net nuo latvių!
Taip visus valdančiuosius ir susidrovėjusį premjerą R.Juknevičienė, kaip kokia arši opozicionierė, pliekė po Vyriausybės posėdžio jos vadovaujamoje ministerijoje.
Negi verkšlenti pradėjusi politikė užsimiršo, kad ne kas kitas, o ji pati kartu su visais konservatoriais valdo visus finansinius srautus?
Tiesa, čia pat ministrė atliko dar vieną stulbinamą viražą – paaiškino, kad dėl visko kalta prieš pusantrų metų pasitraukusi valdžia.
Kaip tai dera su faktu, jog į finansinę vilkduobę krašto apsauga buvo įstumta būtent dabartinės valdžios laikais, karingoji dešiniųjų veikėja, suprantama, detaliau nepaaiškino. Tik apsiribojo magiškuoju žodžiu „krizė“.
Kaip gerai, kad politikai tiki magija. Juk ji padeda ne tik susidvejinti, bet ir susitrejinti.