Lietuvos kaimas - po vėjo malūnų sparnais

Tačiau sunku pasakyti, ar pavyks tai įgyvendinti, nes tam, kaip madinga politikams sakyti, nėra sukurta tinkamo mechanizmo. Blaškomasi nuo vienų prie kitų šaltinių. Pirmiausia pradėta raginti panaudoti vandens energiją, statyti hidroelektrines, paskui – biodujų jėgaines, saulės kolektorius, o pastaruoju metu siaučia vėjo jėgainių statybos vajus, į kurį įtraukiami ir kaimo gyventojai, žemdirbiai, nes vėjo jėgainių statybos išlaidos finansuojamos iš ES paramos fondų net pagal septynias Kaimo rėmimo 2007-2013 metų programos (KPP) priemones.

Ar iš tikrųjų vėjo jėgainės padės plėtoti alternatyviuosius verslus, sukurs naujų darbo vietų ir apskritai pagerins kaimo žmonių gyvenimo kokybę? Tuo abejoja ne tik eiliniai piliečiai, bet ir kai kurie specialistai bei politikai.

Šiuo metu Seimo kanceliarijoje įregistruotas Atsinaujinančios energijos šaltinių įstatymo projektas. Tačiau jam nemažai priekaištų, ypač dėl vėjo jėgainių, turi ir Seimo Kaimo reikalų komitetas, ir Žemės ūkio ministerija, ir nevyriausybinės žemdirbių organizacijos. Vienu svarbiausių įstatymo projekto silpnybių ir trūkumų įvardytas reikalavimas žemės ūkio veikla užsiimantiems subjektams pagal supaprastintą ES paramos teikimo tvarką statyti ne galingesnes kaip 250 kW galios vėjo ir kitas jėgaines.

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) prezidiumo posėdyje vasario 25 d. svarstant įstatymo projektą ir tarp žemdirbių būta skirtingų nuomonių. Lietuvos šeimos ūkių sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis pareiškė, kad vėjo jėgainės turėtų būti nedidelio galingumo ir tenkinti tik savininkų ūkių reikmes. Tačiau jam paprieštaravo Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, sakydamas, kad vėjo jėgainė, kaip ir kiekvienas verslas, turi duoti pelno.

Taigi ir stambieji žemdirbiai nori statytis galingas vėjo jėgaines, o energiją tiekti į elektros tinklus. Tačiau žemdirbių nenori įsileisti miestų milijonieriai, pasirengę visą Lietuvą „papuošti“ vėjo malūnais ir susižerti ES lėšas bei jėgainių pelną į savo kišenes, demagogiškai aiškindami apie kaimo žmonių gerovės kėlimą, darbo vietų kūrimą, kraštovaizdžio gyvinimą ir panašius vėjo jėgainių „privalumus“.

ŽŪR prezidiumo posėdžio diskusijos išsamiai aprašytos vasario 27 d. „ŪP“ rašinyje „Pakilo vėjas dėl vėjo energetikos“.

Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) prie ŽŪM tiesiog užvertė paraiškomis ES paramai pagal KPP priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ gauti. Pageidaujančiųjų statyti vėjo jėgaines atsirado daugiau negu skirta paramos lėšų. Todėl NMA nuo 2010 m. balandžio 1 d. sustabdė paraiškų rinkimą pagal priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“. Daugiausia pareiškėjų pateikė projektus galingesnių nei 250 kW vėjo jėgainių statybai.

Manoma, kad NMA nepriėmė dar per šimtą paraiškų su parengtais projektais, o už jų parengimą teko mokėti. NMA apie numatomą paraiškų rinkimo sustabdymą iš anksto nepranešė. Tad projektų rengimo pinigai tartum paleisti vėjais.

Netikėtai didelį paraiškų teikimo bumą sukėlė nemenkos ES paramos vėjo jėgainių statybai skiriamos lėšos. Pasak ŽŪM Išteklių ir kokybės politikos departamento direktoriaus pavaduotojo Juozo Žuko, pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ remiama iki 250 kW vėjo jėgainių statyba savo gamybos reikmėms; didžiausia paramos suma vienam projektui gali siekti iki 1 mln. 380 tūkst. Lt, paramos intensyvumas – 40-60 proc.

Jauniesiems ūkininkams tokios pat galios vėjo jėgainės statybai skiriama iki 138 tūkst. Lt. Pagal priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ taip pat remiama vėjo jėgainių statyba, vienam projektui parama gali siekti iki 690 tūkst. Lt, o paramos intensyvumas – iki 65 proc. Tokio pat dydžio ir intensyvumo parama teikiama pagal priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ūkininkams, labai mažoms įmonėms, kaimo gyventojams, norintiems statyti vėjo jėgaines ir prisijungti prie tinklų bei parduoti perteklinę energiją.

Pagal priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ vėjo jėgainių statybai vienam projektui skiriama 690 tūkst. Lt įmonei ir iki 138 tūkst. Lt – kaimo gyventojui. Bet, J. Žuko teigimu, šiemet galioja padidinta – 1 726 tūkst. Lt – parama vienam projektui, o vėjo jėgainės galingumas neribojamas. Dabar šalyje veikia 68 vėjo jėgainės, kurių galingumas – beveik 90 MW. Visos jos per metus pagamino 150 GWh energijos, tai sudarė 1 proc. bendros elektros energijos Lietuvoje. Vėjo elektrinių asociacijos nariai skelbia, kad į vėjo energetiką Lietuvoje jau investavę 470 mln. Lt. Šiemet planuojama investuoti dar 310 mln. Lt. Taigi dar pasirodys gal kelios dešimtys kraštovaizdžio „puošmenų“ – vėjo malūnų.

Dažnai priekaištaujama mūsų šalies valdžiai, kad ji per mažai dėmesio skiria vėjo energetikai, kai kitos šalys, kaip, pavyzdžiui, Vokietija, Danija, Švedija, Norvegija, nuolat didina vėjo jėgainių skaičių ir kasmet gamina vis daugiau elektros energijos. Kitąmet Norvegijoje bus pastatyta didžiausia pasaulyje vėjo jėgainė, kurios instaliuota galia sieks 10 MW. Paskaičiuota, kad šios jėgainės gaminamos elektros pakaks 2 tūkst. gyvenamųjų namų.

Praėjusios kadencijos Vyriausybės ŽŪM sekretoriaus, dabar Europos regioninės politikos instituto vadovo asoc. prof. Gedimino Radzevičiaus nuomone, pagal vietovių palankumą statyti vėjo jėgaines Lietuvos negalima lyginti nei su Norvegija, nei su Danija ar kita Vakarų Europos šalimi.

Pasak G. Radzevičiaus, minėtose šalyse vidutinis vėjo greitis – 10 m/sek., Lietuvos pajūryje – tik 6 m/sek., o ką kalbėti apie tolimesnes nuo jūros vietoves. Vėjo jėgainės, pastatytos Lietuvos lygumose, nebus pelningos, nes jos gamina energiją tik piko metu. Tačiau G.Radzevičius nepasisako prieš vėjo energetiką apskritai. Jo manymu, Europoje ją reikia plėtoti tose šalyse, kur tam yra salygos. Siekiant pelno Lietuvoje vėjo jėgaines reikėtų statyti tik jūroje ir kiek galima toliau nuo kranto, nes mūsų pajūriu migruoja daugybė paukščių.

„Aklas sekimas kitų šalių pavyzdžiu gali būti nuostolingas, nes vėjo jėgainės yra labai brangūs įrenginiai. Man žinoma, kad kai kurios Lietuvoje pastatytos vėjo jėgainės nepateisino jų savininkų lūkesčių“, – „ŪP“ sakė G.Radzevičius.

„Keista, kad Lietuvoje vėjo energetika remiama pagal Kaimo plėtros programos priemones. Mano žiniomis, to nėra nė vienoje ES šalyje. Tai Energetikos, o ne Žemės ūkio ministerijų kompetencija ir veiklos sfera. Nuo kada iš energetikos prededa gyventi žemės ūkis?“ – retoriškai klausia G. Radzevičius.

Kaimo plėtros programoje rašoma, kad priemonė „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ „sudarys galimybę įvairinti ekonominę veiklą kaime, didinti gyventojų pajamas ir užimtumą“. Tačiau apie kokį kaimo gyventojų užimtumą galima šnekėti pastačius vėjo jėgainę, kurią kartą per mėnesį patikrina specialistas, aptarnaujantis dešimt, o gal ir daugiau tokių jėgainių. Žinoma, kelių tokių jėgainių savininkui tai yra verslas. Bet vargu bau, ar vidutinis ūkininkas pajėgs įsigyti tokių jėgainių parką.

„Visa vėjo jėgainių įranga perkama iš Vakarų šalių firmų. Tad mums skirtos ES paramos kaimo plėtrai lėšos iškeliauja į užsienį. Lietuvoje lieka tik maža jų dalis, priskaičiuojama už pamatų toms jėgainėms klojimą“, – netikslingo ES paramos kaimo plėtrai panaudojimo faktus dėstė G. Radzevičius. Privalumai - bioenergetikai!

Teigdamas, kad vėjo jėgainių parko plėtojimo kryptis – neteisinga alternatyviosios energetikos strategija, G.Radzevičius siūlo plėtoti bioenergetiką: „Laikome daug gyvulių, kurių mėšlą galima panaudoti biodujų gamybai. Šiam tikslui tinka ir žalioji masė, kurios pas mus užtenka bet kokio galingumo biodujų jėgainėms. Šia kryptimi eidami iš tikrųjų sukurtume daug darbo vietų kaimo gyventojams.“

Tačiau kažkodėl šis alternatyviosios energetikos šaltinis, pastačius porą biojėgainių, vėl tapo užmirštas. Bioenergetika – taip pat švari, kaip ir vėjo, saulės ar vandens energija. Beje, G.Radzevičius apgailestauja, kad per mažai dėmesio skiriama ir geoterminei energetikai.

„Man neramu, kad vėjo malūnais artimiausioje ateityje gali būti užstatyta visa Lietuva, atvirai šaukiant, jog tai švariausia, nekenksminga nei žmonėms, nei aplinkai energija. Iš tikrųjų taip nėra. Nuolatinis gaudimas, sparnų monotoniškai metami šešėliai nemalonūs žmogui. Žemdirbiai pastebėjo, kad 300 m spinduliu apie tas jėgaines išnyko kurmiai, nuo jų žūsta paukščiai. Tuštėja kaimo turizmo sodybos, esančios šalia tokių jėgainių. Žodžiu, jos drumsčia idilišką kaimo tylą, kenkia žmonių sveikatai ir darko natūralų Lietuvos kaimo kraštovaizdį.“

Su tokia politiko nuomone negalima nesutikti. Kaip teigia kai kurie specialistai, vėjo jėgainės statomos vietovėse, kurių tinkamumas tiriamas paviršutiniškai. Specialistų nuomone, vietovė vėjo jėgainei statyti analizuojama mažiausiai pusę metų. Pasak G. Radzevičiaus, Vakarų šalyse tokios vietovės tiriamos dvejus metus.

G.Radzevičiaus teigimu, susižavėjimas vėjo jėgainėmis kai kuriose Vakarų šalyse mažėja. Pavyzdžiui, Vokietijoje vėjo jėgainės kai kur jau išmontuojamos. Politikui neteko matyti nė vienos vėjo jėgainės ne tik Italijos lygumose, bet ir kalnuose, kur tikrai galima būtų jas statyti.