Be to, paaiškėjus kokiems nors įtarimams, direktorius pedofilija kaltinamo pavaldinio nepaglostytų.
Tuo tarpu kunigas, ypač klebonas, visuomet gali surasti priežastį pasilikti vienas su mišių patarnautoju. Jam leidžiama „palikti po pamokų“ katekizmo tinkamai neišmokstantį berniuką. O kur dar katalikiškos ugdymo institucijos, parapinės mokyklos, kurių sienos turi ausis, kai tai naudinga vyresnybei, tačiau aklos ir kurčios prievartaujamų ir mušamų vaikų skundams.
Jokioje kitoje šiuolaikinėje darbovietėje, privačioje ar valdiškoje, viršininkai nėra taip pasiryžę ginti pedofilų pavaldinių kaip kad buvo priimta Katalikų bažnyčioje. Niekam ne paslaptis, kad pedofilams dangstyti buvo sukurtos ištisos taisyklės, kurių privalu laikytis Bažnyčios vyresnybei.
1961 m. Vatikano priimtas dokumentas „Crimen Sollicitationis“ aiškiai numato, kaip turi elgtis vyskupai tais atvejais, kai išaiškėja pedofiliški kunigo polinkiai. Visų pirma, turi būti pasirūpinta, kad įtarimai neiškiltų į viešumą ir neįsikištų pasaulietinės teisėsaugos institucijos. Visų antra, tokį dvasininką reikia tyliai perkelti į kitą parapiją.
Šio dokumento kopiją vyskupams buvo įsakyta laikyti užrakintą seifuose, kad nepatektų į žmonių, turinčių bent krislą gėdos ir sąžinės, rankas.
Pastarųjų savybių akivaizdžiai trūko kardinolui Josephui Ratzingeriui, dvidešimt metų metodiškai prižiūrėjusiam, kad „Crimen Sollicitationis“ nuostatų būtų skrupulingai laikomasi.
Dar daugiau - 2001 m. kardinolas J.Ratzingeris parengė slaptą Vatikano palaimintą dokumentą, kuris buvo išsiuntinėtas viso pasaulio vyskupams, kuriame buvo dar kartą patvirtintos „Crimen Sollicitationis“ taisyklės.
Dabartinio popiežiaus parengtame edikte Bažnyčios interesai iškeliami aukščiau seksualiai išnaudojamų vaikų interesų. Vyskupams duotos aiškios instrukcijos daryti viską, kad aukos ir jų giminės laikytų liežuvius už dantų, priešingu atveju jiems grės ekskomunikacija.
„Dievo rotveileriu“ pramintas dabartinis popiežius taip pat įtvirtino ir „Ekskliuzyvios kompetencijos“ doktriną, pagal kurią iš vietinių vyskupijų pamažu buvo atimta teisė tvarkytis su vis dažniau į viešumą patenkančių pedofilijos skandalų pasekmėmis. Pedofilų su sutanomis gynybą ir jų nusikaltimų užglaistymą tiesiogiai į savo rankas perėmė Roma.
Pasak tėvo Tomo Doyle‘io, buvusio Vatikano teisininko, atleisto iš pareigų dėl savo vadovų kritikos, Vatikanas buvo parengęs „atviras rašytines taisykles, kuriomis siekiama užglaistyti seksualinio vaikų išnaudojimo atvejus ir nubausti tuos, kurie išdrįstų paviešinti dvasininkų nusikaltimus“.
„Crimen Sollicitationis“ ir kitų dokumentų egzistavimas atskleistas dar 2001 m. BBC televizijos sukurtame dokumentiniame filme „Seksualiniai nusikaltimai ir Vatikanas“.
Jo autorius – ne koks nors skandalų besivaikantis bulvarinės televizijos žurnalistas, bet trylikos kunigų paauglystėje išprievartautas airis Colmas O'Gormanas. Kardinolo J.Ratzingerio, dabartinio popiežiaus Benedikto XVI, indėlis į pedofilų dangstymą dar kartą detaliai išdėstytas šiemet specialiai jo praeičiai skirtame dienraščio „The New York Times“ straipsnyje, tačiau aukščiausi Bažnyčios hierarchai vis dar seka pasakas apie tai, kad jie neva nežinojo apie iškrypėlišką kai kurių kunigų elgesį.
Popiežius per savo aplinkos žmones ėmė kartoti, kad prieš jį vykdoma šmeižto kampanija, siekiant sukompromituoti Romos bažnyčią. Labiau nevykusio pasiaiškinimo tiek viešųjų ryšių, tiek elementarios moralės požiūriu, sugalvoti neįmanoma. Galbūt šmeižikai pakišo nieko nenutuokiantiems dvasiškiams berniukus angeliškais veidais ir suaugusiems vyrams per prievartą numovė kelnes?
Jeigu šitaip nusidėję kunigai jaučiasi tokie teisūs, kodėl tuomet finansų trūkumu nesiskundžianti Bažnyčia, vienam iš jos tarnų tapus kaltinamuoju, dažniausiai pasirenka bailių taktiką – susitaria su aukos šeima prieš bylai pasiekiant teismą. Kitaip tariant, užuot gynę savo garbę teisme, pedofilija nusidėję dvasininkai nusiperka nuskriaustųjų tylą.
Nepasitikėjimą teisėsauga būtų galima suprasti kokioje nors bemerdėjančioje religijai priešiškoje diktatūroje, tačiau ne JAV, kur teismų sistema, labai tikėtina, būtų palanki kaltinamiems kunigams, jeigu tik šie pateiktų rimtų savo nekaltumo įrodymų.
Tačiau lyg pričiupti trečiarūšiai politikieriai apie šmeižtą cypčiojantys Vatikano sarginiai šunys nė nemirktelėję sumokėjo milijonus 508 kunigų seksualinių nusikaltimų aukoms Los Andžele. Iš viso išmokėta daugiau kaip 660 mln. dolerių kompensacijų.
Apskaičiuota, kad iš visų Los Andželo apylinkėse nuo 1940 iki 2003 m. dirbusių kunigų maždaug 2,26 proc. buvo viešai apkaltinti pedofilija. Tai – iškalbingai šiurpinanti statistika.
Kyla logiškas klausimas – kiek kunigų buvo (tebėra) pedofilai, tačiau jų aukos buvo nutildytos grasinant ekskomunikacija ir užsitrauksima gėda bendruomenėje? Kiek aukų tiesiog pasirinko viską užmiršti dėl savo pačių ramybės? Kiek aukų niekam nepapasakojo apie patirtą pažeminimą?
Žinant, kokios pastangos dedamos, kad tiesa nepaaiškėtų ir turint Los Andželo vyskupijos faktus kaip pavyzdį galima daryti prielaidą, jog tikrasis sutanotų pedofilų skaičius kai kuriose katalikų vyskupijos galėjo būti ir 10-12 procentų.
Kad ir ką sakytų Katalikų bažnyčios hierarchai, jų pačių susikurtos taisyklės ir elgesys rodo, kad net jeigu Bažnyčia ir neskatina pedofilijos, ji už savus nusidėjėlius pasiryžusi stoti mūru.
Į konservatyvią Maltą, kurioje uždrausti abortai, o skyrybos iš esmės yra nelegalios, atvykęs Romos popiežius paskyrė 20 minučių susitikimui su kunigų seksualinės prievartos aukomis. Likusį laiką jis gyrė Maltos pasiryžimą laikytis Bažnyčios diktuojamų moralės vertybių. Į kurias, jei dar kas nežino, įeina ir draudimas tikram katalikui naudotis prezervatyvu, net jeigu jo žmona serga AIDS. Didesnio pasityčiojimo iš pažemintų žmonių turbūt neįmanoma sugalvoti.
Politinis korektiškumas turi turėti ribas. Į televizijos laidas kviečiami tariami Vatikano ekspertai, kurie viso labo patvirtina, kad popiežiaus atsistatydinimas yra labai retas dalykas ir galimybė, kad Benediktas XVI pasitrauks – menka. Laikas liautis žaisti šį ekspertų žaidimą ir į popiežiaus bei jo vyrukų klubo rezidenciją pasiųsti detektyvus su arešto orderiais. Žuvis pūva nuo galvos.