Žinią, kad darbo vietas suvalgė bailūs darbdaviai, paleido ne koks
radikalus profsąjungų veikėjas mitinge nuo statinės. Originalią mintį
savo metinės ataskaitos pristatymo Seimui dieną per radiją išrutuliojo
Vyriausybės vadovas.
Pelno siekis nebėra Lietuvoje ekonomikos variklis? Kapitalizmo alfą
ir omegą pakeitė galimo pelno baimė?
Darbdavys jaučia, jog gali uždirbti pasamdęs keletą naujų žmonių, bet
nedaro to, nes bijo, kad ateityje gali tekti tuos žmones atleisti. Tačiau
tereikia darbdavį išvaduoti nuo tokios baimės, ir 318,6 tūkst. bedarbių
armija ištirps akyse?
Maždaug taip A.Kubilius ir paaiškino: „Verslininkas bijo priimti naujus
darbuotojus, nes mūsų labai nelankstus, biurokratinis Darbo kodeksas jam
neleistų esant blogesniems rezultatams, nei jis planavo, surasti būdų,
kaip sumažinti gamybą, kaip sumažinti tų pačių darbuotojų skaičių“.
Tai, kad Darbo kodeksas nelankstus, niekas neginčija. Tačiau jei ne šis
nelankstumas, bedarbių šiandien būtų dar daugiau. Daugelį įmonių kaip
tik ir stabdo pinigų, reikalingų išeitinėms pašalpoms sumokėti, stygius.
Todėl gal net dažniau nei masinių atleidimų darbdaviai griebdavosi kito būdo
- vertė darbuotojus sutikti su daug mažesniu atlygiu. Kitose ES šalyse
tokiu keliu eiti daug sudėtingiau.
Vis dėlto, kaip samdyti naujus žmones įsidrąsins bailūs mūsų
verslininkai, jei Vyriausybė suteiks galimybę atleisti darbuotoją už dar
didesnę išeitinę pašalpą, nei mokama iki šiol, vienas A.Kubilius težino.
Pavyzdžiui, kaip A.Kubiliaus principas turėtų paveikti labiausiai krizės
paliestą statybų darbo rinką? Naujų užsakymų nėra, bet A.Kubiliaus
padrąsintas darbdavys pasamdo 50 naujų mūrininkų ir dailidžių? Tik
todėl, kad jam, nors ir brangiau, bet lengviau bus juos tuoj atleisti?
Zuikių dainos, pasakytų premjerui ne tik be užsakymų sėdintis statybų
bosas, bet ir Naujosios Akmenės kavinės „Erodija“ savininkė. Dienos
pajamos - 32 litai: „O kaip manote, kodėl pati prie baro dirbu?“
Kai kavinė tuščia ir nėra iš ko net vienam virėjui algos mokėti, koks
beprotis gali samdyti antrą virėją ar barmeną?
O ar gali daugiau darbuotojų priimti degalinės, jei mažėja benzino
pardavimai? Kovą valstybės pajamos iš akcizų buvo 40 mln. litų mažesnės
nei planuota. O juk tuo pat metu dyzelino pardavimai, palyginti su
2009-aisiais, auga. Dyzelino akcizas ne toks drastiškas kaip benzino.
Vadinasi, valstybė gali šį tą nuveikti. Tai kodėl nedaro? Kodėl
atiduoda benzino ir rūkalų rinką kontrabandininkams, kurių pelnai auga
ir kurie samdo net legaliai dirbančius žmones?
Valstybę ant šono guldo ne darbdavių nedrąsa, o A.Kubiliaus ir
I.Šimonytės dogmatizmas. Prisimenate, kaip I.Šimonytė pernai šoko prieš
dyzelino akcizo sumažinimą ir dar ilgai po to?
Mūsų darbdavius galima apkaltinti fantazijos stoka, korupciniais ryšiais
su ministerijomis ir savivaldybėmis, godumu, nejautrumu ir dar daug kuo,
bet vieno iš jų neatimsi - skaičiuoti jie moka.
Gal A.Kubiliaus Vyriausybė skatino lengvatomis įmones, kurios galėjo
atleisti, bet neatleido darbuotojų prasidėjus krizei? Taip daro
Vokietija, Prancūzija ir daugelis kitų ES šalių vyriausybių.
Sumažino pridėtinės vertės mokestį (PVM) viešbučiams, restoranėliams,
spaudai, leidykloms ir kitoms ant pelno ir nuostolių ribos net iki krizės
balansavusioms įmonėms, kad tik jų žmonės neprarastų darbo vietų?
Priešingai, pačiame krizės įkarštyje joms valdžia padidino mokesčių
naštą iki tokių aukštumų, iš kurių bedarbiai ėmė kristi taip pat
tankiai, kaip ir sniegas praėjusią žiemą.
Padidinusi PVM dar ir mėsai, kitiems maisto produktams, ši Vyriausybė
užsmaugė vartojimą, o to rezultatas - vis nauji bedarbiai.
Praėjusį ketvirtadienį Seimas išklausė premjero ataskaitą, kuri savo
retorika buvo pagyrūniškiausia Vyriausybės vadovo atskaita XXI amžiuje.
Nors ši Vyriausybė valdo niūriausiu šalies gyvenimo metu, apie klaidas
neužsiminta. O juk ši Vyriausybė nesugebėjo nedarbui mažinti panaudoti
net ES pagalbos lėšų, net ir Būsto renovavimo programa nepradėta.
Į klausimą, ką gali pasakyti apie „Sodros“ reformą, šiaip jau premjerą
ginanti prezidentė atsakė ypač griežtai: „Nieko, nes jos nėra, o ji
turėjo būti paruošta dar su biudžetu praėjusį gruodį“.
Pirmojo metų ketvirčio „Sodros“ išlaidos viršijo pajamas net 960 mln.
litų. Kas ketvirtas „Sodros“ kovą išmokėtas litas - skolintas.
Klausantis premjero ataskaitos, turėjo kilti paprastas klausimas - kiek
laiko veikianti Vyriausybė turi teisę dėl visų bėdų kaltinti savo
pirmtakę, kurią, be to, pats premjeras dar ir pakankamai ilgai rėmė?
Po rinkimų praėjo 17 mėnesių. Iki kitų rinkimų liko 31.
Kuo toliau, tuo daugiau ženklų, rodančių, jog ramiai klausytis
A.Kubiliaus beriamų žodžių jau gali tik dzenbudistai ir tie, kuriems
Dievas nedavė proto suvesti galą su galu.
Pernai premjeras dažniausiai vartojo žodžius „biudžetas“ ir „deficitas“.
Rezultatas: biudžeto vykdymas žlugo kone tris kartus kartus, o deficitas
pasiekė kosmines aukštumas. Šįmet burtažodžiu tampa „nedarbo mažinimas“.
Negera nuojauta kužda, kad bedarbių skaičius jau tikrai neišvengiamai
padidės iki 0,5 milijono.
Tad jei kas ir išgelbės A.Kubilių nuo dar vieno fiasko su pavėjui paleistais
žodžiais, tai bus ne drąsos įgavę darbdaviai, o tie 15 proc. jaunų
žmonių, kurių svajonė - skubiai mauti nuo nedarbo šmėklos į užsienį.