Likimo smūgiai gausios ir vieningos šeimos nesugniuždė

Prieš pusmetį našliu likęs V.Šeštokas sugeba susidoroti su nelengvomis vienišo tėvo pareigomis, tačiau mato, kad pulkeliui vaikų labai trūksta moteriškų rankų ir širdies šilumos.

Paprasčiausias būdas užimtam vyrui susirasti gyvenimo draugę – pažinčių skelbimai.

Bet kol kas V.Šeštoko paieškos bevaisės. Nerūkantis, negeriantis ir sveiką gyvenimo būdą pripažįstantis išvaizdus vyriškis kol kas rimtų moterų dėmesio nesulaukė. Su ūkininku susipažinti bandžiusios moterys neturėjo rimtų ketinimų kurti šeimą.

Gavęs žinutę iš 22 metų merginos iš karto jai atrašė, kad yra 5 vaikų tėvas. Atsakymo iš jos nebesulaukė.

Su kita moterimi, 35 metų vieniša motina, jis beveik mėnesį susirašinėjo ir buvo ne vieną kartą susitikęs. Tačiau kai tik pradėjo kalbą sukti rimtesne kryptimi, pakvietė naują pažįstamą atvažiuoti apžiūrėti, kur gyvena, ir susipažinti su būreliu vaikų, šioji pareiškė nenorinti įpareigojančių santykių ir pasiūlė pažintį nutraukti.

Darbštus ir nagingas kaimietis didelių reikalavimų būsimai žmonai nekelia. Pagrindinė sąlyga – kad ji mylėtų vaikus ir būtų sugyvenamo charakterio.

Pats V.Šeštokas sako esąs ramaus būdo, panašaus temperamento ir gyvenimo draugės norėtų.

Vyriškis neskubėtų su naujos žmonos paieškomis ir vedybomis, bet jį taip elgtis verčia susiklosčiusios aplinkybės. Ant vienišo vyro rankų likęs 8 mėnesių kūdikis ir dar keturi iki 11 metų vaikai, kuriems verkiant reikia moteriškos rankos.

V.Šeštoko žmona pasitraukė iš gyvenimo praėjusį rudenį, kai mažiausiajam vaikui buvo vos 3 mėnesiai. Per žiemą ūkininkas kūdikį augino pats, prie gyvulių ir ūkio technikos remonto puldavo tuomet, kai kūdikis užmigdavo.

O dabar, kai prasidės pavasario sėja, verkiant reikės pagalbos. Dar tik ropinėjančio vaiko vieno nepaliksi, o ir vyresniems reikia kad kas valgį gamintų ir apskalbtų.

Po žmonos mirties ūkininkas su gausia šeimyna liko gyventi uošvei priklausančiame name. Viename trobos gale įsikūręs jis su vaikais, kitame gale gyvena 70 metų perkopusi uošvė su šeimų nesukūrusiais dukra ir sūnumi.

Mišrų ūkį turinčiam V.Šeštokui darbus nudirbti padeda svainis, prie gyvulių priežiūros prisideda uošvė.

Tačiau nė vienam iš jų vyriškis negali patikėti vaikų priežiūros. Svainis ir svainė yra ligoti.

Kai V.Šeštokas nebepajėgia vienas susidoroti su buitimi ar aplinkybės verčia nuvažiuoti iki miesto, jo atžalas prižiūri iš gretimo kaimo atvykęs brolis.

Našlio uošvė žino, jog jaunas vyras panūdo susirasti naują žmoną. Tam ji neprieštarauja. Tačiau kartą ji V.Šeštokui papriekaištavo, kad žmonos ieškoti pradėjo neišgedėjęs metų.

Senosios manymu, metų gedulu būtų parodyta pagarba mirusiajai.

„Nėra taip, kad aš mirusiosios negerbčiau, bet likus su tokiu būriu vaikų gyvenimas verčia ieškoti išeities. Nežinau, kaip jai tą gedėjimą parodyti“, – aiškino našlys.

Daug didesnį nerimą nei šis nepiktas uošvės priekaištas V.Šeštokui sukėlė Vilniuje gyvenančių velionės giminaičių skambučiai.

„Nors mes su žmona 13 metų čia ūkininkavome, pats stačiau tvartus ir daržines, bet namai priklauso uošvei. Važiavome su ja į miestą tvarkyti žemės nuomos dokumentų, tai jie mane užsipuolė, kur ją vežioju. Tikriausiai bijo, kad man namų neužrašytų, ar ką?“ – nerimu pasidalijo ūkininkas.

V.Šeštoko bendraamžė žmona šį pasaulį paliko pernai lapkritį. Dar prieš paskutinį nėštumą ji sirgo. Vyro nuvežta pas gydytojus, iš pradžių vaistus vartojo, vėliau liovėsi juos gerti, šį faktą slėpė nuo artimųjų.

Kai paaiškėjo, kad moteris laukiasi, vaistų ji nebegalėjo vartoti, nes tai būtų pakenkę nešiojamam vaisiui. Vyras įtaria, kad prie visko dar prisidėjo ir gimdymas.

Kol žmona buvo gyva, namuose gyveno 10 žmonių. Jaunam vyrui gausi šeima atrodo privalumas. V.Šeštokas pats kilęs iš didelės šeimos, jam patinka, kai aplink sukasi daug žmonių.

Kad turi ketinimų į namus parvesti kitą moterį, V.Šeštokas nuo vaikų neslepia. Su savo atžalomis ūkininkas bendrauja kaip su sau lygiais, nuo jų paslapčių neturi.

„Mano vaikai protingi, jie viską supranta, žino, kas mamai atsitiko, mato, kaip dabar verčiamės, ir daro išvadas. Jie draugiški ir labai vieningi, mes visi labai vieni prie kitų prisirišę“, – pasakojo V.Šeštokas.

Kai V.Šeštokas prasitarė, kad galbūt po kažkiek laiko atsiras jų šeimoje moteris, dešimtmetė ir septynmetė dukros net apsidžiaugė. Vyresnioji prašė tėvo ir ją vežtis kartu į pasimatymą, jei toks bus.

V.Šeštoko šeimynos namas pačiame kaimo gale, kiemas atpažįstamas iš gausybės žemės ūkio technikos.

Mechanizatoriaus ir suvirintojo specialybes turintis V.Šeštokas ir savo mašinas remontuoja, ir kitiems dar padeda. Vyras ne tik darbštus, bet ir techniškai kūrybingas, pats susimeistravo bulvių kasimo mašiną, pasigamino kitokios ūkio technikos.

Į geltonomis lentelėmis apmuštą trobą atremti vyresniųjų vaikų dviračiai. Kiemo baloje turškiasi riebi antis.

Tik įėjus į namą žvilgsnis nukrypsta į žaliai nudažytą didžiulę krosnį, ant kurios kunkuliuoja būsimi pietūs.

Mažiausiajai gausios šeimos atžalai – miego metas. Jis miega tėčio lovoje, šalia guli artipilnis pieno buteliukas.

Kambarys pilnas spalvotais patalais užklotų lovų. Šildoma sienelė nukabinėta vaikiškais drabužėliais. Ant rašomojo stalo įspraustas televizorius taip, kad visiems iš savo guolių būtų matomas.

Kadangi mažėlis dabar miega su tėčiu, vaikiška lovelė paversta švarių drabužėlių saugykla, kurioje dar telpa ir milžiniškas pliušinis kiškis.

Šalia miegančio brolio žaidžia vyresnieji. Vaikų erzelynė kūdikiui netrukdo, net atvirkščiai, prabudęs ir pamatęs čia pat lakstančius brolius ir seseris, mažėlis patenkintas ima krykštauti.

Vyresnieji vaikai labai draugiški, supažindina mus su naujais gyventojais – narvelyje tupinčiais dviem žiurkėnais. Tėtis juos padovanojo vyresnei dukrai per gimtadienį.

V.Šeštokas pasiūlo atsigaivinti šviežia beržų sula. Matyti, kad pavasarinį gėrimą mėgsta visa šeimyna, ant stalo rikiuojasi skirtingais paveikslėliais marginti puodukai.

Kas sunkiausia vienam auginant būrį vaikų? Ar vyresniuosius sužiūrėti, ar mažajam košes virti?

V.Šeštokas šypsosi. Mažasis auga ramiai, be jokių kaprizų. Dabar dygsta dantukai, tai kartais pakyla temperatūra, bet vyras žino, kad taip ir turi būti.

Ūkininkas yra nusipirkęs ne vieną knygą apie kūdikių auginimą ir priežiūrą. Viena sekcijos dalis skirta mažylio reikmenims. Mišinukų pakuotės, vaistai, priemonės nuo iššutimo, keli buteliukai pienui ir sultims, sauskelnių pakuotės.

Anksčiau tekdavo naktimis keltis, nes vaikas reikalaudavo valgio. Dabar mažasis dažnai išmiega tėvo nebepažadinęs.

Su vyresniais vargo irgi nėra. Mergaitės pačios moka blynų išsikepti. Neseniai tėvas nupirko elektrinę vaflinę, kurios vaikai labai norėjo, tai dabar jie patys užsimaišo tešlą ir prisikepa gardėsių.

Didžiausia bėda vyrui atliekant ir tėvo, ir mamos pareigas yra šeimos garderobo tvarkymas. Rūbus skalbti, lyginti, sulankstyti ir surūšiuoti ūkininkui atima daugiau laiko nei plušant prie technikos.