„Lietuvos ryto“ pokalbis – su A.Valinsku, kuris tvirtina, kad būtina gelbėti valstybę nuo visas ribas peržengusios prezidentės D.Grybauskaitės.
- Buvo aišku, kad prezidentė jūsų į ministrus nepraleis. Kita vertus, tikinate, jog negriausite Seimo daugumos. Kam tiek triukšmo, kai pats galiausiai atsiėmėte kandidatūrą?
- Tai jokiu būdu nereiškia, kad mūsų veiksmai dėl kultūros ministro neturi racionalaus tikslo. Taip, 99 proc. buvau įsitikinęs, kad netapsiu kultūros ministru.
Šio apgalvoto demaršo tikslas yra kitas – politikams ir visuomenei aiškiai parodyti, jog karalius yra nuogas ir kad, kaip rašė Williamas Shakespeare'as, „Danijos Karalystėje – ne viskas gerai“.
Juk kam nors reikia pagaliau pasakyti ir pirštu prikišamai parodyti, kad prezidentės veikla yra tik chaotiškas ir visiškai neargumentuotas galvų kapojimas – ypač teisėsaugos srityje. Tokios „veiklos“ motyvas ir tikslas – vien emocijos ir prezidentės asmeninis reitingas.
Be to, jei jau prezidentė ir kitus pareigūnus vertina tik pagal jų reitingą, tai, matyt, ji turi specialią lentelę, kurioje sava eilė numatyta ir pačiam premjerui A.Kubiliui. Juk jis šiuo metu yra nepopuliariausias Lietuvos politikas.
Taigi prezidentė, ilgai nedelsdama, turėtų pareikšti nepasitikėjimą juo.
- Bet konservatoriai su viskuo sutinka dėl šventos ramybės ir valdžios. Nejau rimtai tikite, kad Tėvynės sąjunga ar liberalsąjūdiečiai staiga ims ir parodys D.Grybauskaitei jos vietą?
- Aš pats esu šį klausimą kėlęs uždarame koalicijos posėdyje tuo metu, kai be jokių argumentų buvo pareikalauta atstatydinti užsienio reikalų ministrą Vygaudą Ušacką.
Sakiau, kad pagaliau reikia nubrėžti aiškią liniją, kurią numato Konstitucija, nustačiusi aiškius prezidento, Vyriausybės ir Seimo santykius. Juk jau tada buvo akivaizdu, kad prezidentė ne visai supranta, kokia mūsų valstybės sankloda.
Be to, žinau, kad nepasitenkinimas tokia padėtimi kaupiasi ir kitose partijose, tad tikiu, jog šis mūsų žingsnis paskatins kitus politikus atverti akis ir pamatyti, kuria linkme einame.
Sutinku, kad, skirtingai negu mes, kiti partneriai turi daugiau ką prarasti, bet pirmiausia reikia žiūrėti, ką praranda valstybė.
Dabar mes didžiuliais žingsniais artėjame prie tokio režimo, koks yra Baltarusijoje.
Beje, prezidentas A.Lukašenka kol kas vienintelis mūsų vadovės tokio rango svečias – gal jis ir apkrėtė kokia nors bacila?
Tad neatmestina, kad jei jau dabar valstybės pareigūnai ir politikai vertinami pagal jų reitingą, netrukus jie gali būti pradėti skirstyti pagal tai, kurią komunistų partinę mokyklą baigė.Tačiau prezidentei svarbiausias dalykas – jos reitingas.
- Gal prezidentė mėgina pakeisti politinį žemėlapį?
- Pirmiausia ji demonstruoja, kad nebesiskaito net su koalicijos lyderiais.
Konsultuotis dėl mano kandidatūros į Prezidentūrą buvo nuvykęs ne tiktai premjeras, bet ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė, ir Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis.
Prezidentei buvo pranešta ir tai, kad interpeliacija E.Masiuliui gali pavykti. Jos atsakymas E.Masiuliui buvo maždaug toks: „Nieko tokio, pabuvai ministru, pabūsi ir eiliniu Seimo nariu“.
O Seimo pirmininkei – tai girdėjau iš jos pačios – nekart priekaištauta, kad ji nesusitvarko su savo pareigomis, nes nesugeba praplėsti koalicijos.
Matyt, D.Grybauskaitė politiką supranta kaip turgų – nuėjai, nusipirkai ryšelį ridikėlių, ir jau koalicija.
Pratęsdamas premjero mintį, kad ministras nėra kavos puodelis, aš galėčiau pasakyti, jog koalicija – tai ne kavos servizas, kurį kaip nori gali išdėlioti namų šeimininkė.
- Ar žodžiai „įsižeidusi boba“ tiktų kultūros ministrui?
- (Juokiasi.) Boba – norminis lietuvių kalbos žodis. Nežinau, kodėl dėl jo reikėtų įsižeisti. Tačiau jei dėl to prezidentė įsižeidė, yra įvairių būdų išsiaiškinti santykius, tarp jų – ir teisiniu keliu.