Žavėjimasis gausiapienėmis holšteinų veislės karvėmis lėmė tai, jog pieno kokybiniai rodikliai, galvijų ilgaamžiškumas, sveikatingumas tapo antraeiliais pieninių galvijų vertinimo kriterijais, mat pagrindiniu argumentu tapo pieno kiekis. Ne vienas pieno ūkio šeimininkas ilgainiui įsitikino, kad ne visada iš Vakarų pas mus diegiamos naujovės duoda gerų rezultatų.
Daugelis dabar norėtų grįžti prie senojo Lietuvos juodmargių genofondo, tačiau dėl per tris dešimtmečius mūsų krašte vykdytos aktyvios pieninių galvijų holšteinizacijos grynaveislių lietuviškų juodmargių jau beveik nebeliko. Kaip atgaivinti ir išsaugoti šios veislės galvijų genofondą, buvo aktyviai diskutuojama Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos (LJGGA) narių suvažiavime.
Asociacijos suvažiavime dalyvavo ūkininkai, bendrovių vadovai ir įvairių giminingų organizacijų atstovai iš visos Lietuvos – Žemaitijos, Aukštaitijos, Dzūkijos bei Sūduvos. Apie problemas ir veislininkystės tendencijas iš pirmų lūpų atvyko išgirsti naujasis Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie ŽŪM viršininkas Arūnas Jurgaitis.
Viena pagrindinių LJGGA suvažiavimo temų sukosi būtent apie Lietuvos juodmargių galvijų veislės išsaugojimą. Pieninių galvijų augintojai gan jautriai sureagavo į Žemės ūkio ministerijoje sudarytos komisijos pareiškimą dėl ketinimo Lietuvos juodmargių veislę pervadinti į Lietuvos holšteinus.
Klaipėdos r. ūkininko, asociacijos tarybos nario Viliaus Žiogo nuomone, susidaro įspūdis, kad siekiama sugriauti galvijų veislininkystės sistemą. „Galvijų holšteinizacija pas mus pradėta jau nuo 1971 m. ir būtų pats laikas pristabdyti šį kryžminimą, norint išsaugoti Lietuvos juodmargių galvijų veislės gerąsias genetines savybes. Dabartinis ūkininkas, tobulėjant gyvulininkystės technologijoms, jau galvoja ne tik apie didžiulius primilžius, bet ir geresnės sudėties, ypač didesnio baltymingumo pieną bei stipresnės konstitucijos karves, pasižyminčias ilgaamžiškumu. Prieš keletą metų pirkau holšteinų veislės telyčių, už kurias mokėjau didelius pinigus. Šiandien jų jau nebeturiu, mat jau per pirmąją laktaciją daugumą reikėjo išbrokuoti dėl kepenų ir kojų ligų, kitos po apsiveršiavimo susirgo. Mano ūkis žinomas kaip galvijų veislynas ir šiuo metu turiu 30 senojo Lietuvos juodmargių genofondo karvių, tad galiu palyginti ir įvertinti jų pliusus ir minusus“, - teigė ūkininkas.
Marijampolės sav. Smilgių ŽŪB, turinčios apie 700 melžiamų karvių bandą, vadovas Romas Vilionis pareiškė, kad šiuo metu sėklinant Lietuvos galvijus vyrauja visiškas chaosas. „Lietuva - tai užsienio šiukšlynas. Niekas nekontroliuoja, kokia galvijų sperma įvežama. Karvių sėklinimo indeksas žemas. Ūkyje yra piendavių, kurios sėklintos daugiau negu penkis kartus ir tai byloja apie prastą sėklos kokybę arba karvių genetikos problemas.
O juk didelis sėklinimo indeksas iškelia pieno savikainą. Jau įsitikinome, kad holšteinų veislės karves tenka išbrokuoti vidutiniškai dviejų laktacijų, todėl ūkiui nuolat reikia rūpintis bandos atnaujinimu. Holšteinų veislės karvėms reikia geros pašarų bazės, atitinkamų laikymo sąlygų.
Mūsų vietinė juodmargių galvijų veislė yra gerai prisitaikiusi prie mūsų klimato sąlygų, pasižymi ilgaamžiškumu, o turint gerą pašarų bazę pieno iš Lietuvos juodmargės galima primelžti ne mažiau kaip iš holšteinės“, - tikino R.Vilionis. Jis siūlė veislininkystės specialistams būti Lietuvos patriotais, neplatinti prastos kokybės užsienio firmų įsiūlytos menkavertės spermos.
Pieno ūkių savininkus R.Vilionis ragino pagalvoti apie galimybę privatizuoti AB „Marijampolės regiono veislininkystė“, o asociacijos veiklą rimčiau remti finansiškai, kad jos vietoje artimiausiu metu neatsirastų koks eilinis komercinis objektas. R.Vilionio nuomone, mūsų šalies sėklinimo įmonės turi ir toliau auginti lietuviškus veislinius bulius, kurių sperma tikrai bus paklausi tarp pieninių galvijų augintojų.
AB „Marijampolės regiono veislininkystė“ zootechnikė Onutė Vyšniauskienė, veislininkystės darbą dirbanti 40 m., patikino, kad ši įmonė visada turėjo lietuviškų bulių, kurių vertinimo rodikliai niekuo nenusileido pasauliniams. Tačiau reikėjo vykdyti Vyriausybės nutarimus dėl veislininkystės darbo orientavimo, kitaip tariant, vykdyti pieninių galvijų holšteinizaciją...
Pasak O.Vyšniauskienės, iš šiuo metu įmonės parduodamos spermos apie 40 proc. sudaro Lietuvos juodmargių galvijų sperma. „Šiemet įmonė augintojams galės pasiūlyti lietuviškos linijos buliaus Liūto palikuonio bei olandiško tipo linijos juodmargio buliaus Impulso palikuonio Inkaro spermos. Mes turime ką pasiūlyti, jūs tik pirkite“, - su šiokia tokia priekaišto gaidele galvijų augintojams kalbėjo O.Vyšniauskienė, mat daugelis ūkininkų yra linkę eksperimentuoti, rinkdamiesi užsieniečių siūlomą abejotinos kokybės spermą.
Prienų r. ūkininkas Martynas Butkevičius ragino ūkininkus atsigręžti į savas galvijų veisles. „Mūsų ūkis eksportuodavo daug veislinių telyčių, deja, dabar nebeturime ką, nes reikia nuolat keisti ir atnaujinti savą bandą. Nusivylėme bandos holšteinizacija, mat dabar po 2-3 laktacijų tenka galvoti apie šių karvių keitimą“, - tikino ūkininkas. Jis agitavo galvijų augintojus susirūpinti savo bandų kontrole, kad įsivyrautų bent šiokia tokia tvarka veislininkystės sistemoje. „Pienas – Lietuvos nafta. Pieno ir veislinių telyčių pardavimas – mūsų perspektyva“, - teigė M.Butkevičius.
Marijampolės ūkininkų sąjungos vadovo Vytauto Augustanavičiaus nuomone, Lietuvoje jau nebeliko lietuviškų kiaulių, o dabar artėjama prie to, kad nebeliks ir lietuviškų karvių. „Tai gali nutikti dėl mūsų pačių – ūkininkų - kaltės. Nustokim gyventi sulinkę kabliuku prieš ES ir užsieniečių verslininkus, mums įsiūlančius visokį šlamštą. Privalome išsaugoti savų veislių galvijų genofondą“, - agitavo galvijų augintojus V.Augustanavičius.
Šis LJGGA suvažiavimas taip pat buvo ir šios organizacijos rinkiminis–ataskaitinis. Jo metu ne tik aptarta galvijų veislininkystės situacija ir perspektyvos Lietuvoje, bet išklausyta ir metinė organizacijos vadovo Vytauto Vasiliausko bei revizijos komisijos ataskaita, tartasi dėl organizacijos veiklos gerinimo.
Suvažiavimo metu priimtoje rezoliucijoje pažymima, jog bus kreipiamasi į VGVPT prie ŽŪM komisiją, kad Lietuvoje būtų pristabdyta galvijų holšteinizacija, o taip pat pareiškiama, jog Lietuvos juodmargių galvijų veislės pavadinimo keitimui į Lietuvos holšteinus LJGGA nepritaria.