Susirūpinimą pastarąja problema demonstravo ir argumentais išdėstė Tėvynės sąjungos Seimo nariai Aurelija Stancikienė, Agnė Bilotaitė, Stasys Šedbaras, Darbo partijos narys Vytautas Gabšys ir liberalsąjūdetis Audrius Edndzinas.
Tiesa, pastarasis vienintelis Seimo pirmininkei I.Degutienei prie kasmet užliejamos kelio į Rusnę atkarpos atskleidė finansinę pelkę, nuo kurios pernai buvo pradėti estakados projektavimo darbai.
Iš Kelių priežiūros ir plėtros programos ne be jo pastangų buvo gauti 250 tūkst. litų, bet juos Šilutės savivaldybė, jo nuomone, panaudojo neskaidriai. Ji užsakė kelis kartus brangesnį projektą, nei gavo. Juos išleido ir daugiau neturi. Taip pat – ir statyboms.
A.Endzinas kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą bei Generalinę prokuratūrą ir tikisi, kad viešasis interesas – grąžinti į biudžetą neefektyviai panaudotus 250 tūkst. litų – bus teisme apgintas.
Po šio monologo I.Degutienei Seimo narį A.Endziną čia pat apskundė Šilutės savivaldybės meras Virgilijus Pozingis. Jį palaikė ir „Šilutės polderių“ bendrovės vadovas Rimantas Liatukas, prašydamas rasti biudžetinių ir ES paramos resursų tvirto ir ilgaamžio tilto statybai.
I.Degutienė, girdėdama būsimos estakados vietoje ginčus, kurie projektą tik skandina, o ne vysto, patarė vyrams mažiau politikuoti ir remti pečius, kad statinys galų gale iškiltų. Ji siūlė visiems drauge ieškoti europinės pramos išteklių. „Nesuprantu, kodėl jais nebuvo pasinaudota po 2004-ųjų, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare“, - sakė I.Degutienė.
Beje, Susisiekimo ministerijai tada vadovavo ir europinės paramos fondus valdė Šilutės-Šilalės rinkimų apygardoje išrinktas socialdemokratas Zigmantas Balčytis. Bet liberalcentristui rajono merui Arvydui Jakui rūpėjo riedlenčių parko, 100 laivelių uosto, bet ne estakados statyba.
Seimo pirmininkę, atvykusią į Rusnę, pavojingiausiame per potvynius ruože ant pylimo ties Atmatos, Pakalnės ir Skirvytės išsišakojimu pasitiko seniūnas Voitechas Deniušas. Apsaugos nuo vandens stichijos problemas išdėstė „Šilutės polderių“ bendrovės vadovas R.Liatukas. Jis pasakojo, kaip ir kur per šiųmetį ledonešį nukentėjo pylimai ir skundėsi mažais finansiniais ištekliais jų remontui. „Reikėtų bent trijų milijonų litų, kad atstatytume tai, ką potvyniai kasmet ardo“, -sakė R.Liatukas.
Iš Rusnės Seimo pirmininkė I.Degutienė grįžo į Šilutę ir Fridricho Bajoraičio bibliotekoje surengė diskusiją apie kontrabandos srautų iš Rusijos Kaliningrado srities stabdymo galimybes.
Joje dalyvavo ir buvo paprašyti apie pastangas šiame fronte pasiaiškinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojai Genadijus Kuznecovas ir Sigitas Virketis, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinis direktorius Antanas Šipavičius, Policijos departamento generalinio komisaro pavaduotojas Saulius Skvernelis.
Skandalingiausiu faktu pelnymosi iš kontrabandos verslo I.Degutienė paminėjo 2007 gruodį ištuštintą Pagėgių pasienio rinktinės sandėlį. Jis buvo prikimštas rūkalų, atimtų iš vienos gaujos, prieš pat Prezidento Valdo Adamkaus vizitą. Bet po jo ištuštintas be įsilaužimo požymių. „Kaip šis mistinis nusikaltimas galėjo įvykti, ir ar be pasieniečių žinios?“, - klausė I.Degutienė.
G.Kuznecovas tiesiai į klausimą neatsakė. Jis tik dėstė, kad sandėlių įrengimui pagal visas apsaugos taisykles niekas pinigų pasienio rinktinėms neduoda, rūkalų naikinimo kaštai dideli, valstybė tiek, kiek reikia, neskiria. Bet vis tiek organizuotų grupuočių, kurios gabena ir realizuoja Lietuvoje kontrabandines prekes, pasienio tarnybos išaiškino nemažai – per pastaruosius 4 metus iš viso 27. Tiesa, laisvės atėmimu nė vienas iš tų grupuočių vadeivų teismo nebuvo nubausti.
Priminus sandėlio iš Pagėgių rinktinės išvogimo istoriją, S.Virketis sakė, kad į teismą byla nenukeliavo, nors keliems Tauragės gyventojams pasieniečiai patys bandė inkriminuoti šį nusikaltimą. Klaipėdos apygardos prokuratūra, kontroliavusi šį tyrimą, dėl įrodymų stokos bylos teismui neatidavė.
„Bet vienas tų tauragiškių turėjo padirbtą rinktinės sandėlio antspaudą, juo išeidami pažymėjo užrakintas duris“, - žurnalistei pasakojo S.Virketis.
Kodėl šio įžūlaus nusikaltimo tyrimas buvo patikėtas pačiai Valstybės sienos apsaugos tarnybai, be kurios pareigūnų žinios vargu ar galėjo būti organizuotas – lieka mįsle.
Muitinės departamento vadovas A.Šipavičius, pasakodamas apie sulaikytų stambių kontrabandos krovinių gabentojų teisinę atsakomybę, ją vadino neadekvačia. Vidutiniškai teismas paskiria 14 tūkst. litų baudą. „Rizikuoti dėl pusės ir daugiau milijono litų pelno ryžtamasi, nes gresia palyginti maža bauda“, - reziumavo.
Muitinės ir Kriminalinės policijos biuro atstovai politikams siūlė keisti įstatymus ir plėsti nelegaliai įgyto turto konfiskavimo ribas. „Kad kontrabanda taptų atgrasi, o ne patraukli, kaip dabar“, - sakė pareigūnai.
Visuotinio turto deklaravimo įstatymas taip pat galėtų būti priemone, padedančia kontroliuti šešėlinių pinigų investavimo kelius. Taip pat – ir į politiką. I.Degutienė sakė, kad ruošamasi keisti politinių partijų finansavimo įstatymą ir numatyti galimybę jas remti tik fiziniams asmenims. Tiems, kurių turtas jau yra deklaruotas ir skaidrus.
Vieno vietinio laikraščio redaktorė pasiskundė, jog Seimo Antikorupcinės komisijos pirmininkas Kęstas Komskis jau kreipėsi į teismą dėl įžeistos garbės ir orumo, nes rašiniuose rado ant jo neva be pagrindo metamą įtarimų kontrabandos slėpimu šešėlį.
„Ir man dėl to teko aiškintis Etikos ir procedūrų komisijoje, nors aš tik jūsų laikraščio informacija rėmiausi, prašydama keisti kitu, be įtarimų šešėlio Seimo nariu Antikorupcinės komisijos pirmininką K.Komskį“, - sakė I.Degutienė.