Prancūzijos rytuose esančiame Strasbūre įsikūrusio Europos
Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžioji kolegija trečiadienį
viešame posėdyje išklausys R.Pakso ir Lietuvos Vyriausybės
atstovus, prieš priimdama sprendimą, ar nepažeidžiant Europos
Žmogaus teisių konvencijos apribota dabar opozicinei partijai
„Tvarka ir teisingumas“ vadovaujančio politiko pasyvioji rinkimų
teisė.
Pernai į Europos Parlamentą išrinktas R.Paksas apkaltos
procesą prieš jį iki šiol vadina perversmu.
„Svarbiausia, kad būtų atstatytas teisingumas ir būtų suteikta
teisė dalyvauti rinkimuose. Dar daugiau - esu įsitikinęs, kad tai
buvo perversmas, tik pridengtas ne ginklais, o teisės kvapu. Nuo
teismo sprendimo priklausys, ar bus palikta tam galimybė ir kitose
valstybėse“, - BNS sakė R.Paksas, pats ketinantis dalyvauti teismo
posėdyje.
Politiko gynyba rūpinasi trys teisininkai - žinomas Lietuvos
advokatas Vytautas Sviderskis ir du teisės ekspertai iš Austrijos.
Pagrindu pirmą kartą Europos istorijoje pašalinti prezidentą
iš posto tapo 2004 metų kovo mėnesio Konstitucinio Teismo
nutarimas, kad R.Paksas šiurkščiai pažeidė šalies Konstituciją,
kai, be kita ko, suteikė Lietuvos Respublikos pilietybę verslininkui
Jurijui Borisovui už šio duotą finansinę paramą ir leido
verslininkui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka
tyrimą bei klausosi jo pokalbių.
Konstitucinis Teismas taip pat paskelbė, kad už šiurkštų
Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą iš pareigų
pašalintas asmuo negali dar kartą prisiekti tautai - taip R.Paksui
buvo užkirstas kelias kandidatuoti į prezidentus ir į Seimą, būti
ministru, premjeru. Pagal šį išaiškinimą atitinkamai buvo
pakeisti ir valstybės įstatymai.
Lietuvos Vyriausybės atstovė Strasbūro teisme Elvyra Baltutytė
sako, kad teismas ketina koncentruotis į Europos žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo
nuostatą, kuria valstybės „įsipareigoja priimtinais terminais
organizuoti laisvus rinkimus, slaptai balsuojant, kad būtų sudarytos
tokios sąlygos, kurios garantuotų žmonių laisvę renkant
įstatymų leidžiamąją valdžią“.
„Teismas koncentruojasi į pasyviąją rinkimų teisę - teisę
būti išrinktam į įstatymų leidybos instituciją. Gavome raštą
iš teismo, kad į tai šalys ir orientuotųsi“, - BNS sakė
E.Baltutytė.
Pasak Vyriausybės atstovės, bylos rašytinis nagrinėjimas
prasidėjo prieš kelerius metus - Vyriausybei rašytinis pareiškimas
perduotas dar 2007 metais.
„Kadangi byla perduota Didžiajai kolegijai, vyks viešas
posėdis. Jo metu bus išklausytos šalys, galbūt bus užduoti
klausimai, ir jau nebebus jokių procedūrų. O teismo sprendimo gali
tekti laukti labai ilgai - kartais laukti tenka pusmetį ar visus
metus“, - sakė E.Baltutytė.
Bylą „Paksas prieš Lietuvą“ nagrinėjusi Strasbūro teismo 7
teisėjų kolegija savo jurisdikciją perleisti Didžiajai kolegijai
nutarė pernai gruodžio mėnesį.
R.Paksas iš prezidento pareigų apkaltos būdu atstatydintas 2004
metų balandį.