Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvoje 2010 m. derliui rudenį buvo pasėta 548,2 tūkst. ha žieminių javų ir 126,6 tūkst. ha žieminių rapsų. Rajonų savivaldybių specialistai apklausė ūkininkaujančius 395,1 tūkst. ha (70 proc. visų pasėlių) plote ir nustatė, kad jame žuvę (iššalę ar išmirkę) žieminių javų pasėliai sudaro 90,6 tūkst. ha (23 proc. apklaustųjų turimo ploto), o žieminių rapsų pasėliai - 50,3 tūkst. ha (56 proc. ploto). Pirminiais duomenimis, žemdirbiai šiemet neteko 26 proc. žieminių kviečių pasėlių, rugių - 7 proc., žieminių kvietrugių - 12 proc., žieminių miežių - 47 proc.
Rajonų savivaldybių pateiktais duomenimis, Tauragės apskrityje žuvo 50 proc. javų pasėlių, Kauno - 37 proc., Šiaulių - 28 proc., Panevėžio - 26 proc., Utenos - 21 proc., Telšių - 19 proc., Vilniaus - 17 proc., Marijampolės - 11 proc. Žieminiai rapsai blogiausiai peržiemojo Telšių, Jurbarko, Raseinių rajonuose - čia žuvo 75-91 proc. pasėlių.
Jau praėjusių metų rudenį ūkininkai galėjo patys apsispręsti, verta ar ne drausti pasėlius. Draudikų duomenimis, rudenį 214 ūkininkų (apie 5 proc. visų ūkininkaujančiųjų) apdraudė 23 tūkst. ha žieminių pasėlių. Bendra pasėlių draudimo vertė viršija 52 mln. litų.
Vyriausybė ir Žemės ūkio ministerija dėjo daug pastangų, siekdamos sudaryti sąlygas žemdirbiams drausti pasėlius - nors ir esant sunkiai finansinei padėčiai 2010 metais kompensuojama 50 proc. draudimo įmokų.
Atkreiptinas dėmesys, kad augalų pasėliams žuvus ar nukentėjus nuo stichinių meteorologinių reiškinių, nuo kurių draudžia draudimo įmonės, nuostoliai nekompensuojami. Atsižvelgiant į tai, nenumatoma kompensuoti tiek praėjusios žiemos, tiek būsimos vasaros metu stichinių meteorologinių reiškinių padarytų nuostolių.
Žemdirbiams paliekama teisė laisvai apsispręsti, ar verta drausti pasėlius ir gauti 50 proc. draudimo įmokos kompensaciją, ar rizikuoti ir nesidrausti žinant, kad stichinės nelaimės atveju nuostolių niekas nepadengs.