Komisijai inicijuoti reikia 36 parlamentarų palaikymo, tačiau,
pasak opozicijos, iki trečiadienio surinkta beveik dvigubai daugiau -
71 parašas.
Socialdemokrato Juliaus Sabatausko teigimu, komisijos sudarymą
savo parašais parėmė ne tik keturių opozicinių frakcijų, bet ir
dviejų valdančiai koalicijai priklausančių - Tautos prisikėlimo
partijos (TPP) bei Liberalų ir centro sąjungos nariai, iniciatyvą
parėmė ir Mišrios Seimo narių grupės frakcija.
Opozicijos teigimu, tikimasi, kad už komisiją pasirašys ir dar
trys opozicijos atstovai, kurie šiuo metu išvykę.
Opozicijos lyderio, Darbo partijos frakcijos seniūno Vytauto
Gapšio žodžiais, ši komisija bus sudaryta artimiausio plenarinio
posėdžio metu, į ją ketinama deleguoti 12 parlamentarų iš
įvairių Seimo frakcijų taikant proporcinio atstovavimo principą.
Pats V.Gapšys teigia neketinantis dalyvauti komisijos veikloje.
Anot frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūno Valentino
Mazuronio, komisijos pirmininkas turėtų būti toks žmogus, kuris
„galėtų kelti mažiausiai prielaidų abejonėms ir iš opozicijos,
ir iš pozicijos“.
„Tai noras ne keršyti ar sąskaitas suvedinėti, o išsiaškinti,
kas vyksta valstybėje. (...) Tai ne ieškojimo ar bandymo kažką
padaryti, o bandymas sustabdyti reiškinius negatyvius, jei tokie
yra“, - per spaudos konferenciją kalbėjo V.Mazuronis.
Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius paneigė, jog
komisija sudaryta kaip kerštas už sulaikytus socialdemokratams
priklausiusius „Vilniaus vandenų“ vadovus.
„Ši komisija arba dokumentas buvo paruoštas anksčiau, kai dar
nežinojome apie „Vilniaus vandenų“ atvejį“, - teigė jis.
Komisija turėtų vykdyti tyrimą 45 dienas. Baigusi tyrimą, anot
J.Sabatausko, ji turėtų pateikti Seimui tvirtinti ne tik išvadas
apie galimus pažeidimus kišantis į teisėsaugos veiklą, bet ir
siūlymus, kaip turi būti vykdoma teisėsaugos institucijų
parlamentinė kontrolė.
Šią komisiją užsimojo kurti Darbo partijos, Lietuvos
socialdemokratų partijos, partijos „Tvarka ir teisingumas“ bei
Krikščionių partijos frakcijos, kurios ketina siekti, kad laikinoji
komisija ištirtų „galimai neteisėtą politinių ir interesų
grupuočių poveikį teisėsaugos institucijoms ir jų atliekamiems
tyrimams“.
Esą žengti šį žingsnį opoziciją paskatino pranešimai
žiniasklaidoje apie neva padažnėjusius bandymus daryti įtaką
vykdomiems ikiteisminiams tyrimams.
„Praėjusią savaitę Finansų nusikaltimų tyrimų tarnyboje
(FNTT) apsilankė ministro pirmininko patarėjas Virgis
Valentinavičius, ministro pirmininko tarnybos Teisės skyriaus
patarėja Jolanta Bernotaitė ir Personalo skyriaus vedėja Renata
Sadzevičiūtė. Šie žmonės norėjo susipažinti su dar nebaigta
byla dėl grupės aferistų mėginimo gauti 22,5 mln. litų ES paramos
žuvų mailiui auginti“, - rašoma Darbo partijos pranešime.
Šioje byloje kaip liudininkas figūruoja žemės ūkio ministras
Kazys Starkevičius.
Pasak V.Mazuronio, dėl situacijos, kai FNTT apsilankė premjero
patarėjas V.Valentinavičius, esą tiesiogiai atsakingas premjeras
Andrius Kubilius. „Atsakomybė turės būti ne iešmininkų o tų, kas
organizuoja - premjeras neabejotinai“, - teigė „darbietis“.
Opozicijos lyderiai tikino, kad komisija kuriama ne tik šiam
atvejui ištirti.
„V.Valentinavičiaus vizitas - tik vienas taškas, tikimės, kad
komisija apims platesnius procesus. (...) Generalinio prokuroro
pavaduotojo G.Jasaičio pasisakymas apie patiriamą spaudimą, turime
informacijos, kad daromas spaudimas tyrėjams ir pačiu aukščiausiu
lygmeniu - premjero ir jo aplinkos, kad būtų keliamos bylos
reikalaujant sprendimų. Tikiuosi, kad komisijai įsikūrus, tie
žmonės ateis ir paliudys tuos dalykus“, - kalbėjo V.Mazuronis.
Anot opozicijos, kyla esminis pavojus, kad atskiri valstybės
politikai gali daryti neteisėtą spaudimą teisėsaugos
institucijoms, tenkindami siaurų grupių, o ne visos valstybės ir
visuomenės interesus, ir taip pažeisti Konstitucijoje įtvirtintą
teisinės valstybės principą.