Strasbūre įsikūrusio teismo Didžioji kolegija trečiadienį
viešą posėdį surengė prieš priimdama sprendimą, ar dabar
opozicinei partijai „Tvarka ir teisingumas“ vadovaujančio politiko
pasyvioji rinkimų teisė apribota nepažeidžiant Europos žmogaus
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos.
R.Paksas po teismo posėdžio BNS sakė, kad viešas posėdis
trečiadienio rytą truko apie pusantros valandos. Pasak politiko, jo
gynėjas, teisės ekspertas iš Austrijos, išdėstė argumentus dėl
skundo priimtinumo, galimai pažeistos teisės į teisingą teismą,
nes esą visuomenė galėjo suabejoti Konstitucinio Teismo
nešališkumu, ir teisės būti renkamam į parlamentą ir kitus
politinius postus galimo pažeidimo.
„Tikiuosi, kad bus atstatytas teisingumas. Tai svarbu ir Lietuvai,
kad taip nebūtų elgiamasi ir su kitais asmenimis. Tikiu, kad bus
sugrąžinta rinkimų teisė“, - telefonu iš Strasbūro trečiadienį
sakė R.Paksas.
Jis sakė tikįs, kad sprendimas bus priimtas per du ar tris
mėnesius. Politiko gynyba rūpinosi trys teisininkai - žinomas
Lietuvos advokatas Vytautas Sviderskis ir du teisės ekspertai iš
Austrijos.
Pagrindu pirmą kartą Europos istorijoje pašalinti prezidentą
iš posto tapo 2004 metų kovo mėnesio Konstitucinio Teismo
nutarimas, kad R.Paksas šiurkščiai pažeidė šalies Konstituciją,
kai, be kita ko, suteikė Lietuvos Respublikos pilietybę verslininkui
Jurijui Borisovui už šio duotą finansinę paramą ir leido
verslininkui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka
tyrimą bei klausosi jo pokalbių.
Konstitucinis Teismas taip pat paskelbė, kad už šiurkštų
Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą iš pareigų
pašalintas asmuo negali dar kartą prisiekti tautai - taip R.Paksui
buvo užkirstas kelias kandidatuoti į prezidentus ir į Seimą, būti
ministru, premjeru. Pagal šį išaiškinimą atitinkamai buvo
pakeisti ir valstybės įstatymai.
Lietuvos Vyriausybės atstovė Strasbūro teisme Elvyra Baltutytė
sako, kad teismas ketina koncentruotis į Europos žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo
nuostatą, kuria valstybės „įsipareigoja priimtinais terminais
organizuoti laisvus rinkimus, slaptai balsuojant, kad būtų sudarytos
tokios sąlygos, kurios garantuotų žmonių laisvę renkant
įstatymų leidžiamąją valdžią“.
„Teismas koncentruojasi į pasyviąją rinkimų teisę - teisę
būti išrinktam į įstatymų leidybos instituciją. Gavome raštą
iš teismo, kad į tai šalys ir orientuotųsi“, - BNS prieš teismo
posėdį sakė E.Baltutytė.
Pats R.Paksas sakė, kad siekia atgauti teisę būti išrinktam ne
tik į parlamentą, bet ir į prezidentus - jis argumentavo tuo, kad
asmuo, galintis tapti parlamentaru, teoriškai gali būti išrinktas
Seimo pirmininku ir tam tikrais atvejais pavaduoti prezidentą.
Bylos rašytinis nagrinėjimas prasidėjo prieš kelerius metus -
Vyriausybei rašytinis pareiškimas perduotas dar 2007 metais.
Bylą „Paksas prieš Lietuvą“ nagrinėjusi Strasbūro teismo 7
teisėjų kolegija savo jurisdikciją perleisti Didžiajai kolegijai
nutarė pernai gruodžio mėnesį.
R.Paksas iš prezidento pareigų apkaltos būdu atstatydintas 2004
metų balandį.