KT pranešė, jog ketvirtadienį priėmė grupės Seimo narių
prašymą ištirti atitinkamų Prezidento rinkimų, Seimo rinkimų,
Rinkimų į Europos Parlamentą, Politinių partijų ir politinių
kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymų nuostatų
atitiktį Konstitucijai.
Pareiškėjų vertinimu, reikalavimai kandidatams susimokėti
rinkimų užstatą faktiškai įtvirtina turto cenzą rinkimuose, nes
asmens dalyvavimas juose yra tiesiogiai susiejamas su tuo, ar jis
išgali susimokėti rinkimų užstatą.
Pasak teikėjų, rinkimų įstatymais numatyti reikalavimai dėl
užstato numato papildomus reikalavimus kandidatams šalia
Konstitucijoje numatytų, kuriuos turi atitikti asmuo, kad galėtų
būti renkamas prezidentu, Seimo nariu, ar Europos Parlamento nariu, o
tai esą prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
Konstitucija į Seimą ir prezidentus kandidatuoti leidžia
Lietuvos piliečiams, nesusijusiems priesaika su kita valstybe,
sulaukusiems numatyto amžiaus.
Tuo tarpu kitais įstatymais numatyta, jog pretendentai
kandidatuoti rinkimuose turi sumokėti užstatą, kuris grąžinamas,
jei asmuo surenka numatytą skaičių rinkėjų balsų.
Rinkimų užstatas vienam kandidatui į Seimo narius įregistruoti
vienmandatėje rinkimų apygardoje yra lygus paskutinio paskelbto
šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) 1
dydžiui, kandidatui į prezidentus - 5 VMDU.
Partijos keldamos sąrašą rinkimuose moka 20 VMDU užstatą.
Priėmus šį prašymą Konstituciniame Teisme nagrinėjimo laukia
75 prašymai, iš kurių du - dėl Rinkimų į Europos Parlamentą
įstatymo konstitucingumo.