Profsąjungų atstovai, šeštadienio renginiuose laukiantys bent
2000 žmonių, sako išsakysiantys nepasitenkinimą Vyriausybės
siūlymais liberalizuoti darbo santykius ir prašysiantys Seimo jiems
nepritarti.
Eitynėse, pasak Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos
pirmininko Artūro Černiausko, dalyvaus įvairių partijų ir
organizacijų atstovai, tačiau nors prisijungti kviečiami visi, ne
kiekvienam bus leidžiama pasisakyti.
Lietuvos darbo federacijos pirmininkas Vydas Puskepalis savo
ruožtu aiškino, kad bus imamasi apsaugos priemonių, bet
„garantuoti, kad kažkas neįvyks, mes tikrai negalime“.
„Mes kviečiame visus Lietuvos dirbančiuosius išsakyti mūsų
valdžiai, ką ji daro ne taip. Mes girdime, kad mes jau įveikėme
krizę ir kopiame aukštyn, tačiau Lietuvos dirbantieji, pensininkai,
bedarbiai to nejaučia. Todėl kaip tik mes ir norime tą dieną
suaktyvinti visus ir pabandyti keisti. Šiandien keitimasis vyksta,
bet jis vyksta per lėtai: mūsų valdžia nesuvaldo bedarbystės, ji
nuolat auga, brangsta pirmo būtinumo prekės“, - dėstė
V.Puskepalis.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona
Jašinskienė sakė nemananti, kad žmonių jausmus reikia stipriai
tramdyti.
„Valdžios struktūros, t.y. policija, turi užtikrinti, privalo
užtikrinti (tvarką - BNS). Mes savo jėgomis darome šitas eitynes.
Aš nemanau, labai reikėtų tramdyti žmonių emocijas“ -
ketvirtadienį profsąjungų atstovų spaudos konferencijoje sakė
A.Jašinskienė.
Pasak A.Černiausko, Gegužės 1-osios eisena ir mitingas su
trimitais ir šokėjomis - tik pirmas žingsnis kovoje prieš
profsąjungų netenkinančius darbo santykių liberalizavino planus.
„Mes sakome, kad gegužės 1-oji yra pirmas pagrūmojimas pirštu
ir mes neatsisakome visų teisėtų protesto priemonių. Jei toliau
valstybės problemos bus sprendžiamos dirbančiųjų sąskaita,
naudojant jų kišenę, naudojant jų darbo laiką, darbo teises, mes
imsimės visų teisėtų priemonių, kad to nebūtų padaryta“, -
spaudos konferencijoje sakė A.Černiauskas.
Jo teigimu, Vyriausybės siūloma suminė darbo laiko apskaita
arba darbuotojo atleidimas darbdavio valia neturės Vyriausybės
laukiamo efekto - nedarbo mažėjimo.
„Einama link to, kad darbdaviui būtų lengviau išnaudoti
darbuotoją. Mūsų nuomone, atleidimas darbdavio valia,
viršvalandžių liberalizavimas tikrai nepadės sumažinti
bedarbystės. Tai yra momentas, kada darbdaviai, pasinaudodami savo
įtaka esant sunkiai ekonominei situacijai prispausti Vyriausybę,
būtent siekia pakeisti Darbo kodeksą, kad jiems paprasčiau būtų
išnaudoti dirbantįjį“, - įsitikinęs A.Černiauskas.
Jis sakė nemanantis, kad Vyriausybė turėtų siūlyti
sprendimus, kol dėl galimų variantų nesusitaria darbdavių ir
darbuotojų atstovai. Jo teigimu, Vyriausybėje veikiančiose darbo
grupėse nebuvo rasti susitarimai tarp darbdavių ir darbuotojų, nors
ir buvo ilgos diskusijos.
„Vyriausybė ėmėsi arbitro vaidmens, jie nusprendė, kad jie
viską geriausiai supranta, geriausiai viską žino, ir pateikė
Seimui skubos tvarka svarstyti Darbo kodekso pataisas (...) Visa
mūsų laimė, kad ne Vyriausybė priiminėja įstatymus, o
priiminėja Seimas, ir būtent kreipsimės į Seimą, kad būtų
atsižvelgta į Europos teisės aktus, į tarptautines darbo
konvencijas ir kad būtent tie pakeitimai nebūtų priimti“, - dėstė
A.Černiauskas.
Spaudos konferencijos dalyvių teigimu, iš Vyriausybės Seimui
pateiktų siūlymų profsąjungos palaiko tik streikų liberalizavimą
ir išplečiamas galimybes sudaryti terminuotas darbo sutartis.
„Mes pripažįstame, kad norėdami, kad atsirastų naujų darbo
vietų, mes negalime užsispyrę stovėti ir nieko nekeisti. Mes
sutinkam, kad šituo krizės laikotarpiu kažkokius leidimus galime
suteikti darbdaviams“, - kalbėjo A.Jašinskienė.
Leidimą šeštadienio eisenai nuo Seimo iki Vyriausybės ir
mitingui V.Kudirkos Vilniaus savivaldybė yra išdavusi Lietuvos
profesinių sąjungų konfederacijai (LPSK) ir Socialistiniam Liaudies
frontui.