Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė Civilinio proceso
kodekso pataisoms, numatančias ne ilgesnį kaip dvejų metų
terminą, per kurį nebūtų išieškoma iš vienintelio būsto,
būtino įsiskolinusiems asmenims gyventi: už balsavo 47 Seimo
nariai, prieš - 2, o susilaikė 41 parlamentaras.
„Darbietis“ Kęstutis Daukšys sako, kad per tą laiką žmogus
galėtų atsitiesti nuo kreditų naštos, susirastų geresnį darbą
ir vėliau skolas padengtų.
Premjeras Andrius Kubilius prognozuoja, kas pataisos skatins
bankus didinti palūkanas.
„Tvarkietis“ Petras Gražulis tvirtino, kad pataisos sudrausmins
bankus ir jie nebedalins paskolų neįsitikinę, ar jas paėmę
gyventojai sugebės jas grąžinti.
Opozicijos lyderis „darbietis“ Vytautas Gapšys tvirtino, kad
šiemet hipotekos teisėjau priėmė nutartis parduoti iš
varžytinių bankams buvusius įkeistus 143 butai ir 8 namus.
Pasak jo, pernai buvo areštuoti 146 butai ir 11 namų, o šiais
metais jau 143 butai.
V.Gapšio teigimu, pataisos bankams turėtų būti signalas, kad
„reikia susidariusią situaciją spręsti solidariai“.
„Neginant komercinių bankų, dar kalti keli komponentai:
tuometinio premjero Gedimino Kirkilo vadovauta Vyriausybė, Lietuvos
bankas ir suklaidinti ir informacijos pakankamai neturėję žmonės“,
- tvirtino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Kęstutis
Glaveckas.
Lietuvos bankų asociacija tokį siūlymą vadina populistiniu ir
jokiais tyrimais neparemtu, prognozuoja, kad turės didžiulių
neigiamų pasekmių šalies ūkiui ir teisinei aplinkai, atvers
galimybes piktnaudžiavimams.
Asociacijos įsitikinimu, pataisa nepagerintų gyventojo,
paėmusio paskolą ir turinčio laikinų finansinių sunkumų,
padėties, o priešingai, dėl per dvejus metus susikaupsiančių
mokėtinų sumų, šiuo metu trumpalaikių finansinių sunkumų
turintiems asmenims atsiskaityti už paskolą taps dar sunkiau, o kai
kuriais atvejais ir nebeįmanoma.
Teigiame, kad ši pataisa padidintų paskolų kaštus, pablogintų
situaciją būsto paskolų rinkoje, vers bankus dar atidžiau vertinti
kliento riziką ir ją griežtinti, o kai kurios kredito institucijos
gali būti priverstos svarstyti galimybę nebeteikti kai kurių
paslaugų.
Pataisomis taip pat siūloma skolų išieškojimo iš skolininkų
turto procesas prasidėtų tik tada, kai jų skolos viršytų 15
tūkst. litų - dukart daugiau negu dabar.
„Darbiečių“ siūlomas kodekso pataisas siūloma taikyti ir tada,
kai vienintelis skolininko butas ar gyvenamasis namas yra
savanoriškai įkeistas už paskolą. Apribojimai nebūtų taikomi
išieškant iš įkeisto turto, kuris nėra paskutinis skolininko
gyvenamasis būstas.
Tokias kodekso pataisas „darbiečiai“ teigia parengę
atsižvelgdami į gausėjančius atvejus, kai už įvairius
įsiskolinimus - už komunalines paslaugas, vartojimo kreditus, ar
lizingo bendrovėms negrąžintas paskolas - žmonių turtas
parduodamas iš varžytinių.