„Norėjau betarpiškai su jumis susitikti ir viską išgirsti iš pirmųjų lūpų. Žinoma, labai svarbu, kad į Lietuvą ateitų investicijos, nes jų atėjimas reiškia ir papildomas pajamas biudžetui. Tačiau norisi, kad ekonomikos plėtra vyktų harmoningai, kad galėtume sakyti gyvenantys ne tik harmoningoje aplinkoje, bet ir harmoningoje visuomenėje“, - sakė I.Degutienė.
Susitikimo dalyviai pažymėjo, kad situacija pastaruoju metu yra pagerėjusi, nes dabar laukuose pilamos srutos yra užariamos, kas anksčiau nebuvo daroma.
Seimo pirmininkė pabrėžė, kad visas problemas reikia spręsti civilizuotai, kalbantis ir tariantis, ieškant rajonui ir žmonėms naudingiausio sprendimo.
„Šiuo metu, esant ypač dideliam nedarbui, reikia džiaugtis, kad verslininkai sugeba išsaugoti darbo vietas ir suteikia darbo kaimo gyventojams. Tačiau tai nereiškia, kad gali būti daromi kokie nors pažeidimai ar netausojama aplinka“, - sakė I.Degutienė. Parlamento vadovė pažymėjo, kad svarbiausia yra paisyti Lietuvos žmonių interesų.
„Mano, kaip Seimo pirmininkės, svarbiausias tikslas - kad nenukentėtų žmonės, kad jie galėtų džiaugtis gyvenamąja aplinka. Kažkas yra iškėlęs klausimą: kas yra svarbiau - kiaulės ar žmonės? Turime aiškiai pasakyti: svarbiau yra žmonės, o ne kiaulės“,- sakė I.Degutienė.
Seimo pirmininkė atkreipė dėmesį, kad viena svarbiausių kultūringo ir pažangaus verslo sąlygų yra aplinkos sutvarkymas ir puoselėjimas.
„Net ir didžiuosiuose miestuose suteikiant leidimus verslo objektų plėtrai yra keliama labai aiški sąlyga: kad verslininkai sutvarkytų aplinką. Turėtumėte tartis tarpusavyje ir visi drauge reikalauti, kad šių gyvulininkystės objektų savininkai sutvarkytų savo aplinką“,- sakė I.Degutienė.
Tuo tarpu Mažeikių rajono Bugenių kaimo, Radviliškio rajono Šiaulėnų kaimo bendruomenės atstovai prašo paskutinį kartą išklausyti jų pozicijas dėl gigantiškų kiaulių kompleksų veiklos, šių kompleksų savininkų visiško nesiskaitymo su vietos bendruomenėmis. Jie perspėja pasilieką pilietinę teisę kitais teisėtais būdais reikalauti priimti sprendimus, nes dėl dabartinių valdžios institucijų veiksmų kiaulės, vištos ir veršeliai Lietuvoje įgyja didesnes teises už žmogų.
Toks Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovo Antano Naujoko, Mažeikių rajono Bugenių kaimo bendruomenės atstovo Stanislovo Skurvido, Radviliškio rajono Šiaulėnų kaimo bendruomenės atstovo Edvardo Stonkaus pareiškimas prezidentei, Seimo pirmininkei, ministrui pirmininkui, Seimo Kaimo reikalų, Aplinkos apsaugos, Sveikatos reikalų komitetams pristatytas Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo Jono Stanevičiaus spaudos konferencijoje.
Pareiškime piktinamasi premjero potvarkiu sudarytos darbo grupės problemoms, susijusioms su gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių objektų sanitarinių apsaugos zonų nustatymu ir poveikio aplinkai vertinimo procesu, išnagrinėti ir pasiūlymams parengti veikla.
Bendruomenės atstovų teigimu, visų posėdžių metu darbo grupės pirmininkas toleravo, kad gyvulininkystės ir paukštininkystės kompleksams atstovaujančių organizacijų atstovai žemintų ir įžeidinėtų bendruomenių atstovus, savivaldybes ir bendruomenes norima nutolinti ar išvis pašalinti nuo svarbių sprendimų priėmimo ir net dalyvavimo juos priimant.
„Svarstant sanitarinių zonų problemas, Žemės ūkio ministerija aktyviai palaikė ir gynė kiaulininkų pasiūlymus be jokio pagrindimo mažinti sanitarines zonas ir nustatyti didžiausią leistiną kiaulių skaičių vienoje fermoje, kuris buvo grindžiamas vien ekonominės naudos principu neatsižvelgiant nei į taršą, nei į aplinkosaugos reikalavimus, nei į pavojų žmonių sveikatai ir gyvenimo kokybei. Praktiškai išvis nepasisakė Aplinkos bei Sveikatos apsaugos ministerijų deleguoti atstovai, nors pagrindinės problemos ir yra dėl besaikės taršos ir žmonių sveikatos, - rašoma pareiškime.
Pasak pareiškimo iniciatorių, iš Aplinkos ministerijos pavykus gauti dalinius duomenis apie kiaulių kompleksų, kuriuose yra per 12 tūkst. stovimų vietų, Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų išdavimą, paaiškėjo, kad yra pagrindo manyti, jog beveik visi leidimai išduoti neteisėtai, nesilaikant Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo reikalavimų, Specialiųjų žemės ir miško tvarkymo reikalavimų ir kitų teisės aktų, neteisėtai nerealiais mastais padidinant kiaulių kompleksų apimtis.
„Dėl to ištisos gyvenvietės ir kaimai su mokyklomis, vandenvietėmis, medicinos punktais, kitais visuomeniniais pastatais, nekalbant jau apie pavienes sodybas, patenka į sanitarines apsaugos zonas, įteisinant padidintą taršą šiose teritorijose pabloginant čia gyvenančių žmonių gyvenimo kokybę, neatsižvelgiant į tai, kad gyventojai dėl to patiria ir kitų nuostolių: nuvertėja jų turtas, kyla pavojus jų sveikatai, ribojamos teisės rekonstruoti esamus statinius, statytis naujus ir panašiai“, - rašoma pareiškime.
Jame, be kita ko, pabrėžiama, kad bendruomenių ir savivaldos atstovų reikalavimai peržiūrėti galimai neteisėtai išduotus TIPK leidimus, atlikti poveikio aplinkai bei poveikio sveikatai vertinimą yra atvirai ignoruojami, siūloma ir toliau leisti veikti ir plėstis dabar veikiantiems didiesiems kompleksams, nes priešingu atveju kiaulininkai dėl savo vykdomos galimai neteisėtos veiklos gali patirti ekonominių nuostolių. Susidaro įspūdis, kad žmogus Lietuvoje yra mažiau vertingas, negu kiaulė“, - rašoma pareiškime.