45 metus sostinėje gyvenančiai L.Užkuraitienei Vilnius yra vienas gražiausių miestų.
„Po miestą mėgstu vaikščioti ne žiūrėdama po kojomis, o į viršų. Tą patį daryti patariu ir kitiems. Kai pakeliu akis į bažnyčių bokštus, matau tarsi nėrinius. Man tai labai gražu“, – šypsojosi L.Užkuraitienė.
Atgaivą po dienos darbų 65 metų moteriai suteikia ir gatvėse įvairiais instrumentais grojantys bei dainuojantys muzikantai.
Jų pasiklausyti L.Užkuraitienė eis ir rytoj – pažiūrėti į Gatvės muzikos dienos dalyvius moteriai jau tampa tradicija.
- Kokį jums įspūdį palieka Gatvės muzikos dienos renginiai?
- Puikų. Skambanti muzika – tas pats, kas moteriai dovanojamos gėlės.
Vieni gėles moterims dovanoja tik Motinos dienos ar Kovo 8-osios proga, bet jas malonu gauti bet kada. Tas pats ir dėl gatvės muzikos.
Gyvenu Senamiestyje. Gatvės muzika sukuria tokią aplinką, kad kol grįžtu namo, dingsta visas dienos nuovargis.
Jau pasidomėjau, kur kokia muzika rytoj skambės. Būtinai eisiu pasiklausyti. Juk per Gatvės muzikos dieną dažnai groja ir mūsų mokyklos auklėtiniai. Įdomu bus į juos pasižiūrėti.
- Ar galima muzikantams leisti groti bet kur, ar geriau parinkti specialias vietas?
- Aš būčiau už tai, kad muzika šiltuoju metų laiku mieste skambėtų nuolat.
Gerai, kad sostinės Senamiestyje jos netrūksta, ji skamba beveik kiekvieną vakarą.
Specialios vietos turi būti išskiriamos tik tada, kai kam nors tai trukdo.
Man atrodo, kad muzikantai niekam netrukdo.
Aš esu už spontanišką muzikavimą – kiekvienas pasirenka vietą, kuri tą vakarą dar niekieno neužimta.
- Kokio lygio yra gatvės muzikantų muzika?
- Gatvės muzikos dienoje dalyvauja daug profesionalių muzikantų.
Kiekvienas stengiasi kuo geriau atlikti kūrinį. Tai – jo garbės reikalas.
Tačiau jei tokioje šventėje dalyvauja mėgėjas, muziką atliks gal ne taip meistriškai, bet irgi iš visos širdies.
Juk tai ne konkursas, ne festivalis, o šventė visiems.
Man neteko girdėti muzikanto, kuris visiškai neturėtų jokių gabumų ir bandytų atlikti kokį nors kūrinį.
Gatvėse muzikuojantys vaikai dažniausiai būna muzikos mokyklų auklėtiniai.
- Atrodo, kad Vilniuje, be muzikantų, daugiau nėra kitokio žanro artistų, kurie pasirodytų gatvėse.
- Tai tiesa, nors daugelio Europos miestų gatvėse taip pat nuolat skamba tik muzika.
Kita vertus, Barselonoje (Ispanija) vyksta daug mimų pasirodymų.
Tačiau Vilniuje kitokių artistų nematyti.
Galbūt taip yra todėl, kad Senamiestyje nėra daug erdvės, kur susiburtų grupelė ir aplink ją susirinktų žmonės.
Gatvės muzikantai neužima daug vietos, jiems pasirodyti yra paprasčiau.
- Ar paremiate gatvės muzikantus?
- Mano kišenėje visuomet būna vienas kitas litas. Stengiuosi paremti gatvės muzikantus, nes bet koks žmogaus darbas turi būti atlyginamas, ypač jei jis teikia džiaugsmo kitiems.
Tačiau labai nemėgstu elgetų, kurių mieste labai daug. Man dėl to dažnai būna gėda prieš miesto svečius.
Profesionalai elgetos – ne vargo spaudžiami žmonės. Kone kasdien matau tuos pačius veidus. Šie elgetos labai įžūliai reikalauja išmaldos, ypač iš užsieniečių prie lauko kavinių staliukų.
- Ar šalies sostinė – muzikalus miestas?
- Netgi išskirtinai muzikalus. Pati labai mėgstu vaikščioti į koncertus Vilniaus kongresų rūmuose, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Šv.Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus rotušėje. Turime daug miesto salių.
Pavyzdžiui, mes mokykloje turime dvi renovuotas koncertų sales: vienoje telpa apie 600 žmonių, kitoje – maždaug 100 ir vargonai.
Šiose salėse koncertai vyksta beveik kasdien, jos būna pilnos. Panašiai yra ir kitose miesto mokyklose.
Pasaulinio garso muzikantai su dideliu noru grįžta koncertuoti į Lietuvą, nes tokią jautrią ir kartu su atlikėju išgyvenančią publiką kitur rasti sunku.
Vilniaus publika labai gyvai reaguoja – daug ploja, atsistoja, prašo pakartoti net tuos muzikantus, kurie to paprastai nedaro.
- Kokius miesto pokyčius labiausiai pastebite?
- Man labai patinka Senamiesčio pokyčiai – sutvarkyta Rotušės aikštė, suremontuotas Gedimino prospektas.
Nupjovus senuosius medžius, naujieji dabar neužstoja bendro vaizdo.
Daug kam nepatinka dangoraižiai kitapus upės, tačiau man atvirkščiai – labai gražiai atrodo senieji namai tarp naujų pastatų.
Tuomet jauti, kad Vilnius tikrai yra sostinė.