Bet kas galėjo tikėtis, kad į tyrėjų vaidmenį įsijautusių parlamentarų pastangas apvalyti Seimą taip atsainiai reaguos A.Sacharuko veiksmuose nusikaltimo pėdsakų turėję aptikti prokurorai?
Laikinasis generalinis prokuroras R.Petrauskas praėjusią savaitę į Seimo tribūną prašyti leidimo patraukti šį parlamentarą baudžiamojon atsakomybėn aiškiai kopė be jokio entuziazmo.
Prokuroras net padejavo esąs priverstas kreiptis į Seimą. Mat esą negali politikų atneštos medžiagos kišti į stalčių.
Bet gal parlamentarų surinkta medžiaga labiausiai verta stalčiaus? Atrodo, į šį klausimą prokurorai net nebandė atsakyti. Šūsnį popierių jie Seimui nusviedė atgal.
Ši užduotis teks dar vienai specialiai Seimo komisijai. Jai vadovaus K.Masiulis, V.Andriukaitis ir dar būrys tų pačių komisijos narių, kurie patys kreipėsi į prokuratūrą.
Tiesa, dar prieš keletą savaičių dauguma jų neįžvelgė nė menkiausios galimybės A.Sacharukui ar L.Karaliui pradėti apkaltą ir už baudžiamąjį nusikaltimą. Tam politikai pritrūko įrodymų.
Ar „nauji“ tyrėjai dabar turės pakankamai įrodymų, kurių pasigedo ankstesnioji komisija?
K.Masiulis pripažino: papildomų duomenų prokurorai į Seimą neatnešė ir negalėjo atnešti. Todėl komisijos nariams teks dar kartą tirti tai, ką patys jau yra ištyrę.
Komisijos vadovas pats regi Seimo procedūrų absurdiškumą, bet apsimeta, kad tai – tik į naudą: naujos komisijos nariai galės greičiau priimti sprendimą, jiems nebereikės gilintis į prokurorų prašymo motyvus. Juk juos parlamentarai patys prokurorams ir išdėstė.
Po to beliks patiems išplatinti bilietus į finalinį šou.
Tik išankstinė kritika nežada nieko intriguojančio – slaptas balsavimas turėtų pasibaigti taika ir ramybe, visi personažai liks Seime.
Bet ar reikėtų tikėtis ko nors daugiau iš saviveiklininkų, kurie ir patys šoka, ir dar patys sau paploja?