Po motinos laidotuvių – nedėkingumo gėlės gydytojai

Per šias Onines Panevėžio rajono, Naujamiesčio seniūnijos, Ragainių kaimo gyventojai Birutė ir Stasys Zopeliai būtų šventę vedybinio gyvenimo 20-metį.

Paskutiniam moters gimtadieniui vasario 11 dieną, kai jai suėjo 54 metai ir kai ji gulėjo paskendusi skausmuose, užteko tik šilto artimųjų rūpinimosi – kitokios dovanos neberūpėjo. O balandžio viduryje B.Zopelienė išėjo į Anapilį.

Tuoj po laidotuvių, nusipirkusios po rožę, dvi velionės dukros – dvyliktokė ir dešimtokė nuėjo „padėkoti už mamos gydymą“ Naujamiesčio ligoninės vyriausiajai gydytojai bei ambulatorijoje šeimos gydytoja dirbančiai Nijolei Ulienei.

Būtent šią gydytoją šeima kaltina dėl per vėlai nustatytos diagnozės.

Gėlės medikę ir nustebino, ir įskaudino. N.Ulienė sakė mergaitėms, kad jų motiną gydė taip, kaip reikėjo.

Anot našliu likusio vyro, viskas vyko labai greitai, net giminės nespėjo sužinoti, kad jo žmonai – vėžys. O gavę kvietimus į B.Zopelienės laidotuves, daugelis pagalvojo, kad mirė S.Zopelio 69 metų motina, jau ketverius metus serganti kaulų vėžiu. Tiesiog, manė žmonės, sutrikęs giminaitis paprasčiausiai supainiojo žmonos ir motinos vardus. Beje, motina Anapilin išėjo praėjus mėnesiui po marčios mirties.

Kovo 20 dieną Vilniaus onkologijos klinikoje moteriai diagnozuotas ketvirtos stadijos kasos vėžys, metastazės išplitusios kepenyse, kauluose, jau buvo sunykę ir trečdalis plaučių. Vilniaus onkologai artimiesiems pasakė, kad ligonei liko gyventi daugiausia treji metai, o gal ir tik trys mėnesiai.

Iš tiesų buvo likusios tik 25 dienos. Po trečios chemijos lašelinės ją jau vos gyvą brolis Juozas lydėjo į Panevėžio konsultacijų polikliniką, į gydytojų komisiją neįgalumui nustatyti. Vienintelis šeimos maitintojas – S.Zopelis tuo metu turėjo būti darbe.

Tai buvo paskutinė moters gyvenimo diena. Balandžio 14-osios paryčiais ji mirė savo namuose ant verkiančių vyro ir jaunėlės dukters rankų. Vyresnioji tuo metu laukė pakelėje atvykstančios greitosios.

Pirmoji pažymoje savo pacientės ligos diagnozę – stuburo osteochondrozė ir ją lydintys skausmai – įrašė N.Ulienė.

Būtent dėl šios gydytojos nesugebėjimo laiku diagnozuoti ligą ir siųsti pas specialistus, anot S.Zopelio, jo žmona buvo pasmerkta tokiai greitai mirčiai. Ligą nustačius kur kas anksčiau, esą galbūt buvo galima ir daugiau pagelbėti ligonei.

S.Zopelis sakė, kad ši medikė nebuvo jų šeimos gydytoja, vienintelė jo žmona liko gydytis pas N.Ulienę. Jis pats prieš kelerius metus spruko kuo toliau nuo šios medikės, kai ši jo kosulio priežastį nurodė esant padidėjusį skrandžio rūgštingumą. O iš tiesų buvę ne taip.

B.Zopelienė pas savo gydytoją lankydavosi dažnai, nes kentėjo nuo aukšto kraujospūdžio ir dažnai eidavo išsirašyti kompensuojamųjų vaistų.

Vyras teigė, kad jo žmona jau praėjusį spalį N.Ulienei skundėsi nugaros ir pilvo skausmais, o dar anksčiau – vien tik nugaros. Padaryta nuotrauka rodžiusi stuburo osteochondrozę, tad gydytoja ir pareiškusi, kad nugaros skausmai tiesiog persiduoda į pilvą. Ligonei buvo skirti vaistai nuo skausmo ir virškinimui gerinti.

Kai skausmai tik didėjo, N.Ulienė pasiuntė pacientę į Panevėžį – skrandžio tyrimui.

Kad apmažėtų skausmai, šeimos gydytoja pasiūlė moteriai pasidaryti nugaros masažą. Kaip vėliau S.Zopelis išgirdo iš vilniečių onkologų, tai tik pagreitino vėžio plitimą.

Kaip pasakojo S.Zopelis, žmona maždaug nuo Naujųjų metų gulėdavo tik ant nugaros, kitaip gulint jai neapsakomai skaudėdavo pilvą. Per tą laiką ji neteko 20 kilogramų svorio.

Praėjusio gruodžio viduryje į Naujamiesčio ambulatoriją su echoskopijos įranga atvažiavo rajono poliklinikos vyriausiasis gydytojas Alfonsas Šlekys. Jis ligonei pasakė, kad viskas gerai – organai sveiki. Porą ši žinia labai pradžiugino.

Apie po šio echoskopavimo įrašytą lėtinį kasos uždegimą šeima sužinojo tik tada, kai S.Zopelis prieš pat žmonos mirtį paprašė gydytojos įrašo pažymoje neįgalumui gauti.

Tada vyras sakė papriekaištavęs N.Ulienei, kad jo žmonos negydė ir nediagnozavo mirtį nešančio kasos susirgimo. Gydytoja ėmusi dievagotis, neva padarė viską, ką galėjo. Kartu ji atvertusi gydymo kortelę – ten jau puikavosi A.Šlekio įrašas apie lėtinį kasos uždegimą.

Gydantis tais pačiais vaistais, naujamiestietės sveikata blogėjo. Panevėžio infekcinėje ligoninėje šviestų plaučių nuotraukoje vasario pradžioje gydytojas Bernardas Pocevičius pakitimų irgi nematė.

Nusivylęs nemokamo gydymo paslaugomis, S.Zopelis žmoną nuvežė į privačią kliniką Panevėžyje. Iš čia ligonė buvo pasiųsta vėl echoskopijos tyrimui.

Būtent tada echoskopavusi gydytoja pirmą kartą ištarė tikrąją diagnozę – matanti kasos auglį bei pakitimus kepenyse. Ji nurodė, kad reikalingas visapusiškas onkologų ištyrimas. Pacientė tiesiog gydytojos kabinete pratrūko raudoti.

Tuomet gyventi ašarų pakalnėje B.Zopelienei buvo likę mėnuo ir dešimt dienų.

Mirus žmonai S.Zopelis kreipėsi į gydytoją N.Ulienę dėl medicininio ligos išrašo mirties liudijimui gauti. Vyras teigė niekada nepamiršiąs gydytojos reakcijos į žinią apie jos pacientės mirtį.

„Mat kaip“, – nepakeldama akių nuo popierių, tepasakiusi N.Ulienė.

Jokios užuojautos, jokio kaltės jausmo jos veide našlys nepamatė.

Su korespondente Naujamiesčio ambulatorijoje gydytoja taip pat kalbėjo trumpai. Ji ranka parodė į krūvą pacientų kortelių ir pasakė: norint, kad vėžys aplenktų visus šiuos pacientus, reikia jau dabar juos siųsti pas onkologus.

Toliau leistis į kalbas gydytoja atsisakė. Pasak jos, kaltuosius sužinosime tik tuomet, kai bus atliktas Panevėžio rajono poliklinikos medikų auditas.

Rajono poliklinikos vyriausiasis gydytojas A.Šlekys šiais metais darbe beveik iki pat gegužės pradžios nebuvo pasirodęs – sirgo, jam – 70 metų.

Kai pirmą kartą dėl šios istorijos prieš mėnesį kreipėmės į rajono polikliniką, teko bendrauti su A.Šlekį pavadavusia Danute Pajėdiene. Valdininkė net pyktelėjo išgirdusi klausimą, ar neįmanoma buvo pastebėti vėžio darinių praėjusių metų gruodžio viduryje, kai tyrimą atliko A.Šlekys.

D.Pajėdienė tuomet sakė, jog incidentą tirs poliklinikos gydytojų komisija. Replikavus, kad kas iš tokios komisijos, kai savi tikrins savųjų darbą, įsižeidusi vadovė pasiūlė sudaryti prie visų nekaltų žmonių kimbančių žurnalistų komisiją ir patiems žurnalistams surasti siūlo galą.

Vakar D.Pajėdienė nurodė, kad nuolatinė trijų medikų komisija konstatavo, jog kasos vėžys buvo vėlai diagnozuotas ne dėl medikų kaltės, o dėl netipinės ligos eigos. Nei šeimos gydytojos, nei echoskopuotojo A.Šlekio kaltės čia nesą nė gramo, o šeimos gydytoja padariusi viską, ką jai priklausė atlikti.

Apie netipinę ligos eigą gydytoja paaiškino medicininiais terminais, paprašyta tai skaitytojams paaiškinti paprastais žodžiais, atkirto to nedarysianti. Bet iš medicininio aiškinimo galima buvo suprasti, esą pažeista kasa bemaž niekuo nesiskiria nuo sveikos kasos, todėl ir nebuvo įmanoma pamatyti echoskopu.

Vyriausiojo gydytojo pareigas einanti D.Pajėdienė nesutiko pasakyti medikų komisijos narių pavardžių, nes esą skaitytojams tai neįdomu. Ji tik pridūrė, kad toje komisijoje buvo ir pati.

A.Šlekys šiuo metu nebedirba poliklinikos vadovu. Paklausta, ar ne dėl šio skandalo medikas paliko postą, valdininkė atsakė, kad tikrai ne.

A.Šlekio žurnalistams nepavyko rasti. D.Pajėdienė nesutiko pasakyti jo privataus telefono numerį, o tarnybinio telefono medikas jau neturįs.