Prezidentūros parengtame įstatymo projekte brėžta griežta
riba, kad dvigubą pilietybę galėtų išlaikyti tik pasitraukusieji
iš Lietuvos iki Nepriklausomybės atgavimo 1990-ųjų kovo 11 dieną
ir jų palikuonys, tuo metu Seimo komitetuose nuspręsta plėsti
dvigubos pilietybės „geografiją“.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete (TTK) buvo pritarta
valdančiųjų siūlymui leisti dvigubą pilietybę turėti
išvykusiesiems ir po Nepriklausomybės atgavimo, jei jie įgijo
Europos Sąjungos ar NATO šalies pilietybę.
Svarstant įstatymą Seimo posėdyje pritarta dar vienam siūlymui
- dvigubą pilietybę leisti turėti lietuvių kilmės asmenims,
tradiciškai gyvenantiems valstybėje, su kuria Lietuvą skiria
valstybės siena - tad į dvigubą pilietybę galės pretenduoti ir
Baltarusijoje bei Rusijoje gyvenantys lietuviai.
Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) siūlė išvis atskaitos
data dėl dvigubos pilietybės instituto imti ne Nepriklausomybės
atkūrimą, o šiuo metu svarstomos įstatymo redakcijos
įsigaliojimą.
ŽTK siūlymu, dvigubą pilietybę galėtų turėti asmuo,
pasitraukęs iš Lietuvos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir
įgijęs kitos valstybės pilietybę. Šiam siūlymui, kurį ŽTK
argumentavo teisėtų lūkesčių principu, nepritarta.
„Tvarkietis“ Egidijus Klumbys piktinosi, jog Seime kelią
besiskinantis įstatymas ne tik prieštarauja Konstitucijai, bet ir
suskirsto lietuvius į dvi dalis, remiantis gyvenamąja vieta.
Seimui antradienį taip pat buvo pateikti siūlymai dvigubą
pilietybę leisti ir Šveicarijos, taip pat - Šengeno sutarties
šalių lietuviams, tačiau jiems nepritarta.
„Šitas lietuvių skaidymas į dvi dalis visų pirma prieštarauja
Konstitucijai. Sustokim ir pasvarstykim, nes šitas įstatymas yra
silpnas, jis sukelia dar daugiau prieštaravimų, šitie nenuoseklumai
stulbina - kodėl siūloma įtraukti Šveicariją, o nėra Monako,
Andoros, Lichtenšteino?“ - piktinosi E.Klumbys.
Seimas priėmęs naujos redakcijos įstatymą ketina iškart
kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės akto konstitucingumo.
Seime antradienį įstatymo svarstymo procedūra tik įpusėta,
parlamentarai dar turės balsuoti ir dėl jo priėmimo.
Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Lietuvoje Vida Bandis
pripažino, kad dabartinė įstatymo redakcija po pataisų yra, jos
žodžiais, neteisinga, nes, sakykime, emigravusieji į JAV dvigubą
pilietybę galės turėti, o į Australiją. Kita vertus, jis tvirtino
remianti bet kokią dvigubos pilietybės instituto plėtrą.
„Pasaulio lietuvių bendruomenės pozicija yra ta, kad mes
norėtumėme, kad kuo daugiau lietuvių tautybės žmonių galėtų
turėti pilietybę. Mes esame tokia maža tauta, mes turėtumėm
kiekvienam piliečiui, kuris nori turėti pilietybę, kad jis ją
turėtų“, - Seime žurnalistams po įstatymo svarstymo sakė
V.Bandis.
Prezidentūros darbo grupės parengtą naujos redakcijos
Pilietybės įstatymą svarstyti įpusėjęs Seimas jį jau pakeitė
iš esmės.
Prezidentūros pateikta redakcija dvigubą pilietybę leido tik
iš Lietuvos iki Nepriklausomybės atkūrimo pasitraukusiems asmenims
bei jų palikuonims, o jeigu pilietis į užsienį gyventi išvyko po
1990-ųjų, dvigubos pilietybės jis negalėtų turėti, lietuvišką
pasą galėtų gauti tik užsienyje gimę jų vaikai.
Tuo metu Seime svarstant pritarta valdančiųjų siūlymui leisti
dvigubą pilietybę turėti išvykusiesiems ir po Nepriklausomybės
atgavimo, jei jie įgijo Europos Sąjungos ar NATO šalies pilietybę,
taip pat gyvenantiesiems kaimyninėse šalyse.
Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalis numato, kad išskyrus
įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu
Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis Konstitucijos straipsnis
gali būti keičiamas tik referendumu.
Prezidentūros pateiktas įstatymo variantas numatė, kad po
Nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos pasitraukę asmenys galėtų
turėti dvigubą pilietybę tik tuo metu, jei jų atvejai bus ypatingi
- pavyzdžiui, susituokę su kitos valstybės piliečiu ir taip pagal
tos šalies įstatymus įgyja antrą pilietybę. Tuo metu jų vaikai,
gimę užsienyje, galėtų turėti dvigubą pilietybę, kaip
įteisinta ir dabar.
Taip pat numatoma, kad dviguba pilietybė galima visų kartų
ištremto Lietuvos piliečio palikuonims.
Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų
rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją
dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą
pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais
pagrindiniam šalies įstatymui.