„Vaikai - mūsų didžiausias turtas, todėl ypač svarbu yra užtikrinti jiems, o ir šeimoms saugią ir pozityvią aplinką, kuri nedarytų žalos, o skatintų vaikų pozityviąją socializaciją“, - sakė ji antradienį spaudos konferencijoje Seime, skirtoje Tarptautinei vaikų gynimo dienai.
Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinės komunikacijos instituto direktorė G.Kvieskienė apgailestavo, kad nei teismai, nei žiniasklaida nesugeba išspręsti problemų, nepažeidžiant vaiko teisių.
„Rezonansinės bylos išlieka mums skauduliu, mes jas stebime. Manau, kad šitą problemą reikės toliau nagrinėti ir tarptautinėje teisėje, nes, ko gero, mūsų teismai, kaip rodo praktika, ir žiniasklaida dar nesugeba nei apginti, nei išspręsti problemų, nepažeidžiant vaikų teisių. Deja, ir Kedžių atveju, ir Prienų atveju vaikų teisės yra pažeidžiamos, paminamos kiekvieną dieną, ir tai labai liūdna“, - apgailestavo G.Kvieskienė.
Jos manymu, teisėjai kartais sprendžia bylas, neatsižvelgdami į vaiko interesą. „Duok, Dieve, naujam prokurorui stiprybės. Bet kol kas vaiko gerovės atžvilgiu teisėjų išprusimas yra labai menkas. Matome ir vienu, ir kitu atveju, kad teisėjai praktiškai sprendžia bylas, neatsižvelgdami į vaiko interesą, net dažnai nesuprantama, kur yra tas vaiko interesas“, - teigė G.Kvieskienė.
Pasak jos, tiek seksualinio, tiek fizinio smurto ar savižudybės atveju reikia teikti skubią pagalbą, tačiau nėra jos teikimo tvarkos. „Todėl, profesionalai, čia „akmenukas“ į pedagogų ir psichologų daržą, arba šalinasi tokių klausimų sprendimų, arba atlieka tai neprofesionaliai“, - sakė NVO vaikams konfederacijos prezidentė.
Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė kaip vieną iš problemų įvardijo ir tai, kad neturime psichologų, kurie galėtų deramai įvertinti vaiko psichologinę būklę, kad byla galėtų greičiau pasiekti teismą.
„Specialistus universitetai parengia, bet neturime psichologo praktinės veiklos įstatymo ir dėl to neturime licencijuotų psichologų. Kartais išvadas teikia kai kurios nevyriausybinės organizacijos, bet jų išvados teismuose nėra priimtinos, jos nėra tokios, kaip norėtų teisėsaugos institucijos“, - spaudos konferencijoje sakė parlamentarė.
Jos nuomone, tarp vaikų teisėmis užsiimančių institucijų trūksta koordinacijos. „Tiek Kauno, tiek Prienų problema yra ta, kad seneliai yra vienos savivaldybės teritorijoje, vaikas - kitos, mama vėl turi kitą gyvenamąją vietą. Tada taip išeina, kad vaiko teisių institucijos negali susikalbėti tarpusavyje“, - sakė Seimo narė V. V.Margevičienė.
Jos nuomone, šią problemą reikėtų artimiausiu metu spręsti.