Jo teigimu, lygias teises seksualinių mažumų atžvilgiu
skatinantys renginiai ir eitynės buvo uždrausti arba palydėti
incidentų, neramumų ar smurto išpuolių ne tik Lietuvos sostinėje,
tačiau ir Maskvoje, Bratislavoje bei Kišiniove.
T.Hammarbergas konstatuoja, kad nors daugiau nei 20 tokio
pobūdžio renginių gegužę Europoje įvyko ir dauguma jų praėjo
gana ramiai, tačiau beveik visada kilę incidentai parodo, kad
policijos kompetetinga apsauga yra reikalinga.
„Gegužės 8-ąją „Baltic Pride“ eitynės vyko Lietuvoje. Tačiau
prireikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, kad
būtų patvirtintas leidimas renginiui vykti. Eitynės vyko saugant
didelėms policijos pajėgoms ir esant dideliam skaičiui priešiškai
nusiteikusių protestuotojų. Priešiškumas renginio atžvilgiu
lėmė, kad policijos buvo daugiau nei dalyvių“, - teigiama ET
žmogaus teisių komisaro pranešime.
Maskvoje gegužės 29-ąją turėjusios vykti gėjų eitynės buvo
uždraustos miesto valdžios, nes esą ji negalėjo užtikrinti
dalyvių saugumo, be to, norėta išvengti transporto kamščių,
teigiama pranešime. Dėl to buvo nesėkmingai kreiptasi į teismą.
Visgi, keli aktyvistai sugebėjo surengti trumpą protesto akciją
miesto centre.
Maskvoje, anot ET žmogaus teisių komisaro, gėjų eitynės
draudžiamos jau penkerius metus. Dėl to rengėjai ruošiasi kreiptis
į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT).
Gegužės 22-ąją Bratislavoje, Slovakijoje, vykusių
seksualinių mažumų eitynių metu, pasak pranešimo, protestuotojai
neonaciai metė į dalyvius kiaušinius, akmenis bei panaudojo
ašarines dujas, todėl paradas turėjo keisti žygiavimo kryptį ir
dalyviai negalėjo žygiuoti miesto centre. Policija esą tuomet
sulaukė kritikos dėl per mažo skaičiaus saugojusių pareigūnų.
Moldovoje, Kišiniove gegužės 2-ąją suplanuotas seksualinių
mažumų festivalis buvo atšauktas, nes Kišiniovo apeliacinis
teismas atmetė prašymą surengti jį pagrindinėje miesto
aikštėje. Teismas nusprendė, kad renginys turėtų vykti parke, bet
šis siūlymas buvo atmestas organizatorių.
Anot T.Hammarbergo, šie pavyzdžiai rodo, kad lygias teises propaguojantiems tokio pobūdžio renginiams vis dar trukdoma vykti, o tai pažeidžia teisę laisvai rinktis.
ET žmogaus teisių komisaras pabrėžė, kad EŽTT yra
išaiškinęs, jog valstybė privalo apsaugoti dalyvius taikių
demonstracijų metu. Toks įpareigojimas, pasak EŽTT, yra itin
svarbus asmenims, turintiems nepopuliarias pažiūras arba
priklausantiems mažumoms, nes jie yra labiau pažeidžiami.
Be to, anot pranešimo, EŽTT yra pabrėžęs, kad taikūs
susirinkimai negali būti uždrausti tiesiog dėl priešiškų
nuostatų demonstrantų atžvilgiu arba jų ginamų idėjų.
Tai esą buvo patvirtina Teismo nutartyje dėl uždrausto
seksualinių mažumų parado Varšuvoje 2005-aisiais.