Kaip Izraelis bepasielgtų - praleistų laivus ar stabdytų - propagandinį karą jis būtų pralaimėjęs. Taip ir atsitiko. Izraelis pralaimėjo su kaupu.
Bet ar buvo galima išvengti aukų? Taip. Pavyzdžiui, peršovus laivų propelerius. Tai sako patys Izraelio kariniai ekspertai.
Kodėl tai nebuvo padaryta? Ir kodėl buvo nuspręsta stabdyti laivus tarptautiniuose vandenyse? Izraelio užsienio reikalų ministro pavaduotojas Ayalonas teigia, kad iškilus ypatingai padėčiai, šalis turi teisę vykdyti akcijas ir tarptautiniuose vandenyse.
Žinant propagandinį “humanitarinių laivų” projekto kontekstą, tokį sprendimą, švelniai tariant, protingu nepavadinsi. Nekalbant jau apie teisėtumą. Vienu žodžiu, Izraelio vyriausybė susimovė. Ir dabar jau niekam nebesvarbu, kad penki iš šešių laivų be jokių incidentų pakluso laivus užėmusiems Izraelio kariams, kad pagrindiniame laive videoįrašai akivaizdžiai rodo ginkluotus plieninėmis lazdomis palestiniečių rėmėjus daužančius Izraelio karius.
Ar prieš karius buvo panaudoti šaunamieji ginklai, dar neįrodyta, tačiau laive rasti du šaunamieji ginklai.
Nebesvarbus ir teiginys, kad tokiai provokacijai buvo ruoštasi. Ir ruoštasi išsamiai. Pasak Izraelio užsienio reikalų ministerijos pareigūnų, visas „Laisvės flotilės“ projektas koordinuotas tarp tokių teroristinių organizacijų kaip “Hamas”, “al – Qaeda”, “Globalus islamas”.
Turkija tai taip pat puikiai žinojo. Izraelis kreipėsi į Turkiją su prašymu neremti šio projekto. Tad kokia nauda Turkijai iš konflikto su Izraeliu? Islamistiškai nusiteikęs Turkijos premjeras R.T.Erdoganas aveda Turkiją į suartėjimą su Iranu. Matyt, niekaip negalėdamas susitaikyti su ES nenoru Turkijai atverti savo durų.
Nebesvarbu, kad “Hamas” judėjimas, jėga užėmęs Gazos miestą ir įvedęs čia savo griežtą valdymą, taip pat kontroliuoja pagalbos skirstymą visam Gazos ruožui. Iš to uždirba milijonus dolerių, kuriuos naudoja naujiems ginklams įsigyti.
Tol, kol jaus arabų ir dabar jau ir ES šalių paramą, “Hamas” niekada nepripažins Izraelio valstybės, ruošis ją sunaikinti.
Tarptautinė visuomenė pamiršo, jog po to, kai Izraelis grąžino Gazą palestiniečiams, apie milijonas izraeliečių gavo iš viso apie dvylika tūkstančių raketų iš Gazos ruožo ant savo galvų. Tada, tuos aštuonerius metus, tarptautinė visuomenė nesiėmė jokių veiksmingų priemonių padėčiai sutramdyti. Tik Izraeliui pagaliau atakavus Gazos ruožą 2008 metais, vėl kilo tarptautinės kritikos banga prieš... Izraelį.
Europos kairiųjų argumentas, kad “Hamas” buvo teisėtai palestiniečių išrinkta politinė jėga, todėl reikia rinkėjų apsisprendimą gerbti, neišlaiko kritikos, nes naciai taip pat buvo teisėtai laimėję Vokietijos parlamento rinkimus.
Šiandien ta pati pasipiktinusi tarptautinė visuomenė, kaip ir Jungtinių Tautų Saugumo taryba, kuri po antrojo Izraelio ir Libano karo 2006 metais priėmė nutarimą Nr.1701, draudžiantį ginklų kontrabandą, nedaro nieko, kad teroristinei organizacijai “Hezbolah” uždraustų iš Sirijos įsivežti artimojo ir tolimojo nuotolio raketas puolti Izraelį. JT karinės pajėgos, dislokuotos prie Sirijos ir Libano sienų, nepajudina nei piršto ginklų kontrabandai stabdyti.
Jeigu kas nors nori matyti meną, kaip juodą paversti baltu, atidžiai stebėkime visą šį „Laisvės flotilės“ spektaklį. Jo aktoriai ir dalyviai puikiai žino, kad nutraukus Gazos ruožo blokadą, ne tik teroro organizacija Libane “Hezbolah“(šiandien vėl turinti apie 40 tūkst. raketų, nukreiptų prieš Izraelį), bet ir “Hamas” turės tiek pat raketų.
Sirijai ir Iranui tokia tikrovė taptų palaimos muzika jų ausims. Turkija tai puikiai žino. Bet ar
Turkija turi teisę vadinti Izraelį „piratais ir banditais“? Kažkodėl Turkija ir ES nevadina banditu Egipto, taip pat griežtomis karinėmis priemonėmis blokuojantį Gazos ruožą iš savo pusės. O kaip vadinti Turkijos karą prieš jų pačių kurdų kilmės piliečius, siekiančius nepriklausomybės? Per visą kelis dešimtmečius trunkantį Turkijos konfliktą su kurdais jau žuvo apie 40 tūkst. žmonių. (iš 35 mln. pasaulio kurdų Turkijoje gyvena apie 47 procentai). O kaip pavadinti Turkijos kategorišką nenorą pripažinti armėnų genocido fakto?
Taip, Izraelio vyriausybė, jos karinė vadovybė gėdingai susimovė. Už tai ji verta rimtos kritikos, nes pametė kelią dėl takelio. Juk buvo žinoma, kad propagandinis projektas „Laisvės flotilė“ kaip tik ir skirtas provokacijai. Kad gali būti pasipriešinta.
Izraelis nesugebėjo protingai išspręsti neįmanomos misijos. Politinis arogantiškumas ir trumparegiškumas dažniausiai veda į pragaištį. Mažiausia, ko šiandien reikia Izraeliui, tai manymas, kad Izraelis yra pasaulio bamba. Tai politinė savęs izoliacija, nes toku elgesius Izraelis jai simpatizuojančius draugus pastato į bjaurią padėtį. Šįkart buvo padaryta viskas, kad vilkas – teroristinės organizacijos - visų akivaizdoje taptų ėriuku.
Tačiau kvestionuoti Izraelio valstybės teisę į savigyną, Izraelio legitimumą, kaip tai daro Turkija savo užsienio reikalų ministro lūpomis, yra niekas kita kaip veidmainystė ir dvigubi standartai.