Šiose vietovėse gyvenantys ūkininkai jau nebežino, ką auginti, mat ką besėtų ar besodintų, tuoj tuose laukuose apsilanko neprašyti svečiai ir ima visa be gailesčio niokoti. Ypač daug problemų kelia šernai. Jų populiacija per pastaruosius metus gerokai padidėjo. Tą pastebi ne tik ūkininkai, bet pripažįsta ir medžiotojai.
Beje, būtent pastaruosius žemdirbiai kaltina, kad nebesugeba suvaldyti situacijos ir neatlieka savo pareigos.
Ūkininkai įsitikinę, kad medžiotojai jų laukuose laukinius gyvūnus paprasčiausiai augina, o paskui, gerai įmitusius, nusišauna.
„Mums nuostoliai, o jiems – nauda. Nors gyvūnų padarytą žalą medžiotojų būreliai ūkininkams turėtų atlyginti, dažniausiai pareiškiama, jog jie neturi pinigų. Tačiau tikrai ne vargšai medžioja... Geriausiu atveju atgabena mums nušautą šerną, į kurį iš piktumo jau ir taip negali žiūrėti. Kreiptis į teismą? Bet juk ir patys teisėjai medžioja...
Nesame verksniai ar skundikai, bet jau tapo nebeįmanoma kentėti ir stebėti, kaip šernai perniek paleidžia visą tavo triūsą, o žalą tenka skaičiuoti jau ne šimtais, o tūkstančiais litų“, - guodėsi į redakciją kreipęsis Varnupių kaimo ūkininkas Romas Staniukynas.
Ką beaugintum - tenka dalytis su šernais
Romas Staniukynas Varnupiuose ūkininkauti pradėjo maždaug prieš 15 metų. Čia pirko 34 ha žemės, o vėliau dirbamus plotus padidino iki 54 ha. Pagrindinė auginama kultūra Staniukynų ūkyje – bulvės. Likusiuose plotuose sėjami javai, yra nemažai pievų, pūdymų.
„Žemė čia labai įvairi, tad tenka lopeliais rankiotis, kur kas augtų. Ūkininkavimo pradžioje mėginome auginti cukrinius runkelius, bet vos susiformuodavo šaknelės, tuoj šernai atlėkdavo jų triaukšti. Pamatėme, kad menkos naudos iš to teturėsime, tad runkelių nusprendėme nebeauginti. Dabar mūsų pagrindinės maitintojos – bulvės.
Jų kasmet sodiname apie 17 ha. Investuoti į kiekvieną hektarą nuo sodinimo iki kasimo tenka apie 6-7 tūkst. Lt. Vien tik už sėklą perkant iš sėklininkystės ūkių reikia pakloti apie 70 tūkst. Lt. Tad įsivaizduokite, kaip apmaudu, kai perki, sodini, augini, o ateina šernai ir visa nuniokoja“, - guodėsi R.Staniukynas.
Pernai ūkininkui metai buvo ypač nesėkmingi. Sodino dvigubai daugiau bulvių nei įprastai, bet apie pusę jų sunaikino nupurškęs neaiškios kilmės chemikalais, kuriuos buvo pirkęs iš vienos firmos. „Purškiau bulves nuo maro. Vienuose plotuose vienais chemikalais, kituose – kitais. Nieko blogo nemanydamas, chemikalų pakuotes sunaikinau. Maždaug po dešimties dienų vietoj žydinčių bulvių 17 ha plote nebuvo likę nei ženklo, kad kas būtų augę...
Galėjau kaltinti tik save, mat ieškojau kiek pigesnių chemikalų, kuriuos iš Rusijos ir Lenkijos pargabena ta firma. Ko ten buvo pripilta – neaišku. O štai į likusius bulvių plotus įsisuko šernai. Jų dėka buvo prarastas dar apie hektaras bulvių“, - apie savo nesėkmes pasakojo ūkininkas. Šernų padarytai žalai nustatyti R.Staniukynas kvietėsi komisiją. Vietoj piniginės kompensacijos ūkininkui buvo pasiūlytas... šernas. Mat Amalvos medžiotojų klubas, kurių medžioklės teritorijai priklauso ir ūkininko bulvių plotai, tikino, kad pinigų jie neturi.
Tuo pernykštė nesėkmių istorija ir baigėsi. Tačiau šiemet vėl problemos kartojasi iš naujo. Negana to, kad žemumose „prigėrė“ nemaži plotai bulvių, ant kalvelių, kur sausiau, vėl puotas kelia šernai. Jų pėdsakais nusėti visi laukai, šnipais nuartos bulvių vagos ir masiškai nuknistos, iškilotos, apkramsnotos vos dygti pradėjusios bulvaitės.
Ūkininkas jau dabar mato, kad nuostolių bus per akis. Ir vis dar viliasi, jog į pagalbą kažkokiu būdu gal pavyks prisišaukti medžiotojus. Nors, Amalvos medžiotojų klubo pirmininko Alvydo Pridotko teigimu, jų medžiotojai nuolat lankosi šiuose plotuose, deja, medžiotojų pėdsakų čia neteko pastebėti...
Laukų apsauga - pačių ūkininkų reikalas?
Pasak R. Staniukyno, medžiotojai ūkininkams rekomenduoja apsitverti laukus, šernus gąsdinti baidyklėmis ir garso patrankomis. „Mūsų laukai juk ne kelių arų, o aptverti visus plotus tikrai neįmanoma. Baidykles mėginau statyti. Tris dienas šernai jų privengė, o paskui pro šalį praeidami jas išvartė“, - nesėkmingus apsaugos būdus vardijo ūkininkas. Jo nuomone, pakaktų, kad medžiotojai, pasistatę bokštelį, čia pabudėtų pavakarėm ar paryčiais, kai šernai čia lankosi, ir bent vieną kitą nušautų.
Dabar, anot jo, medžiotojai kartais vidury dienos kelias minutes pasižvalgo ir tuo viskas baigiasi. „Dieną šernų čia nebūna – jie, priputę bulvių, ramiai sau voliojasi kur pakrūmėse. Tikrai kyla tokių minčių, kad „ant mūsų gero“ medžiotojai auginasi sau riebų laimikį“, - svarstė medžiotojais nusivylęs R. Staniukynas.
Amalvos medžiotojų klubo vadovas A. Pridotkas „ŪP“ tikino, kad jam žinomos ūkininkų bėdos ir jie nėra joms abejingi. Tačiau šiam klubui priklauso net 11 tūkst. ha plotai, o medžiotojų yra 64. „Kasdien vyrai vienur kitur medžioja, tačiau visą parą prie kiekvieno lauko po medžiotoją nepastatysi. Be to, yra ir tam tikri medžioklės apribojimai, kurių reikia paisyti, nes jų nesilaikant kaipmat gali prarasti medžiotojo bilietą.
Šernų praėjusią žiemą paklojome apie 90 ir Amalvos apylinkėse jau atrodė jų gerokai apmažinome, bet pasirodo, jog jų vis dar nemažai esama. Visų šernų juk neiššaudysi... A. Pridotko teigimu, patys ūkininkai per mažai savo laukus saugoja. „Siūlėme pirkti drauge elektrinį piemenį, bet pritarimo nesulaukėme.
Be to, kai kurie ūkininkai prie miško pasėja kukurūzus, kitas šernų mėgiamas kultūras. Kas juos sutramdys nuo pagundos pasmaguriauti? Mes negalime dieną naktį budėti prie laukų, juk turime savus darbus, šeimas. Dėl nuostolių kompensavimo mėginame tartis su ūkininkais gražiuoju, bet kartais reikalai nukeliauja iki teismų ir tokių atvejų vis daugėja“, - apgailestavo medžiotojų klubo vadovas.
Pasak jo, dabar šernų medžioklei nėra palankus metas, mat aukštoje žolėje negali matyti, kas kruta – šernas patinas ar šernė su šerniukais. Jei netyčia nušautum šernę, mažieji liktų be motinos, o ir bausmė kliūtų, kad sumedžiojai tai, ko neleidžiama.
Ūkininko R. Staniukyno atveju A.Pridotkas sutiko, kad galbūt reikės ten pastačius bokštelį patykoti šernų. Ir dabar į tas teritorijas vykstančių medžiotojų jis esą prašąs net ir neaptikus šernų bent į orą pašaudyti, kad juos pabaidytų iš laukų. Tačiau akivaizdu, kad kol kas tai nedavė rezultatų.
„Jei A. Pridotko parduotuvėse kasnakt būtų daužomi langai ir pagrobiama prekių už 200 Lt, kažin, ar jis naktimis ramiai miegotų? O kai čia mužiko laukus šernai kasnakt knisa ir tokius nuostolius daro, niekam nerūpi. Aš ne vienintelis ūkininkas, kuris vargsta dėl šernų daromos žalos, bet pagalbos neprisišaukiame. Su medžiotojais bendrą kalbą rasti sunku – jie pyksta, kai priekaištaujame, ir visą kaltę mėgina versti mums, ūkininkams“, - piktinosi R.Staniukynas.
Išklausius vienų ir kitų, galima rasti ir kaltinimų, ir pateisinimų. Deja, kol nėra tarpusavio sutarimo tarp ūkininkų ir medžiotojų, matyt, ir toliau šernai šiose teritorijose karaliaus.