Kai praėjusią žiemą kelias paras nešerti Alvydo jaučiai bliovė bendruose tvartuose, kaimynai neapsikentę kreipėsi į vietos seniūną Valdą Mikelionį ir Lazdijų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnus.
Atvažiavo, pakalbėjo vyrai vyriškai – kurį laiką buvo ramu: Alvydas, nors savo lėbavimų ir nemetė, bet galvijais tvartuose rūpinosi.
Padėtis pasikeitė neseniai, kai į pievas išvesti du auginami veršiai buvo palikti likimo valiai keturioms paroms. Nutrūkę galvijai sunaikino kaimynų daržus, bulvių laukus. Trečiadienio vakarą į Salas nuvykę žurnalistai pamatė, kad iki juodumo nuėsta žolė, kur siekė pririštų galvijų grandinės, buvo panašesnė į suartą bulvių lauką nei į lauko pievą. Išalkę ir ištroškę galvijai tiesė galvas į kiekvieną, kuris pasirodė pievoje.
Negana to, daugiabučio kieme esančiuose narvuose kelintą parą dvokė nugaišusių triušiukų maita: negirdyti ir nešerti ilgaausiai krito vienas po kito.
Kalbinti A.Mazurkevičiaus kaimynai tikino biją ir žodį vyrui pasakyti – ūmaus būdo lėbautojas ne kartą grasino dūmais paleisti ne tik bendrus tvartus, bet ir daugiabutį.
Į Salas atvykęs Lazdijų rajono maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnas Rolandas Muliuolis bandė gražiuoju tartis su vyru dėl neprižiūrimų galvijų. Pasak veterinaro, oficialiai jaučiai registruoti garbaus amžiaus A.Mazurkevičiaus tėvo vardu, taigi, baudžiant baudą tektų skirti senukui, kuris ir pats nesusitvarko su išgerti mėgstančiu sūnumi.
Bendru sutarimu nuspręsta, kad artimiausiu metu galvijai bus parduoti jautienos supirkėjams, mat palikti galvijus A.Mazurkevičiaus globai pareigūnai nesiryžo.
Žurnalistų paragintas vyras pažadėjo užkasti ir kritusių triušių maitą. Neseniai po išgertuvių pakirdęs vyras, kalbėdamas su žurnalistais stebėjosi, kad, pasak jo paties, sulaukė tokios garbės – esą laikraščiai dabar apie jį parašys. O kaimynai guodėsi, kad niekur nedirbantis lėbautojas, pelnęs gyvulių kankintojo vardą, daro gėdą visam kaimui.