„Visa medžiaga atiduota komisijai - konkretūs dokumentai ir
atitinkamos publikacijos žiniasklaidos priemonėse“, - po dvi
valandas trukusio liudijimo Seimo komisijai sakė G.Jasaitis.
Detaliau pasakoti, kokių duomenų jis suteikė laikinajai
komisijai, pareigūnas atsisakė.
„Kadangi ta informacija, kurią pateikiau, disponuoja komisijos
nariai, nesu įgaliotas ką nors komentuoti“, - teigė jis.
Komisijos pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas
žurnalistams patvirtino, kad G.Jasaitis davė darbo komisijai.
„Tie (G.Jasaičio - BNS) paaiškinimai buvo tiek apie konkrečius
faktus, tiek kitokio pobūdžio. Aš juos suskirstyčiau į kelias
grupes - į viešą informaciją, kuri pateikiama, ir į konkrečius
kontaktus, - sakė J.Sabatauskas. - Remdamiesi tais paaiškinimais,
kai kur paplėtosime savo tyrimą, svarstysime galimo poveikio ribas.“
Vasario mėnesį per spaudos konferenciją dar būdamas
generalinio prokuroro pavaduotoju G.Jasaitis pareiškė, kad
prokurorai dėl rezonansinių bylų jaučia politinį spaudimą. Tai,
anot jo, daroma ir per žiniasklaidą formuojant nuomonę.
Kalbėdamas apie atgarsio susilaukusias bylas, jis minėjo
Valstybės saugumo departamento karininko Vytauto Pociūno žūties,
eksparlamentaro Algirdo Petrusevičiaus, buvusio savanorio Juro
Abromavičiaus, Sausio 13-osios ir Kauno pedofilijos bylas.
„Visos šitos bylos, jeigu jūs pamenate, visą laiką buvo
linksniuojamos iš dešinės pozicijos partijų atstovų. Aš dar
kartą manau, kad nė vienai politinei jėgai prokuratūra neturi
tarnauti, ir dėl to, kai pasibaigs kadencija, tas, kas priims
sprendimus dėl prokuratūros vadovybės, galės spręsti ir
klausimus, kaip šitos bylos turėtų pasibaigti“, - tuomet dėstė
G.Jasaitis.
Paklaustas, ar tai reiškia, kad prokurorai patiria konservatorių
spaudimą, jis tada atsakė: „Kalbant apie spaudimą - taip, tas
spaudimas yra jaučiamas, bet aš manau, kad kolegos prokurorai yra
pakankamai padorūs, sąžiningi ir psichologiškai atsparūs, kad
galėtų priimti teisėtus sprendimus kiekviename procese“.
J.Sabataukas trečiadienį sakė, kad tyrėjai nesikoncentruos tik
į G.Jasaičio liudijimą. Liudyti bus kviečiami ir kiti pareigūnai,
bet jų pavardžių neatskleidė.
„Jeigu mūsų įtarimai nepasitvirtins, kad nebūtų nereikalingo
ažiotažo, kad nebūtų jų vardas be reikalo suteptas“, - atsargumą
aiškino komisijos vadovas.
Anot jo, pagrindinė komisijos misija - „ne ką nors nubausti,
sumenkinti, suniekinti, o nustatyti aiškias ribas, kad ateityje
būtų kuo mažiau to neteisėto poveikio“.
„Svarbiausia komisijos misija - pateikti siūlymą ir matymą,
kokios leistinos ribos bendraujant su teisėsaugos institucijomis.
Pirmiausia, aišku, politikų. Kadangi tyrimas apima ir interesų
grupių galimą poveikį, vadinasi, pateikti savo siūlymus, kuriuos
reikėtų įtvirtinti teisės aktuose“, - dėstė J.Sabatauskas.
Seimas gegužę sudarė laikinąją tyrimo komisiją galimai
neteisėtam politikų poveikiui teisėsaugos institucijoms tirti. Jai
pavesta tirti, ar yra požymių, kad politinės ir interesų
grupuotės galėjo daryti neteisėtą poveikį teisėsaugos
institucijoms dėl atliekamų tyrimų, kad teisėsaugos institucijoms
sąmoningai trukdoma atlikti nusikalstamų veikų tyrimus. Tyrimo
laikotarpiu nustatyti 2005-2010 metai.
Komisijai pavesta tyrimą atlikti iki spalio 1 dienos.
Opozicija inicijuodama komisiją tvirtino, kad ją kurti paskatino
pranešimai žiniasklaidoje apie neva padažnėjusius bandymus daryti
įtaką vykdomiems ikiteisminiams tyrimams.
Žiniasklaidoje tuomet skelbta apie premjero Andriaus Kubiliaus
patarėjo Virgio Valentinavičiaus bei kitų Vyriausybės darbuotojų
vizitą Finansų nusikaltimų tyrimų tarnyboje (FNTT), siekiant
susipažinti su dar nebaigta byla dėl mėginimo gauti 22,5 mln. litų
ES paramos žuvų mailiui auginti.