Ne, čia aš kalbu ne apie kokius nors liberalsąjūdiečius su liberalcentristais, o apie didžias valdančiąsias partijas – Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus ir konservatorius-modernizatorius „Vieningąją Rusiją“.
Milicija prieš porą dienų Maskvos centre taip šauniai lazdomis ištaškė dar vieną opozicijos mitingą, kad netgi Baltarusijos diktatorius turėjo iš pavydo rausti.
O štai Baltieji rūmai tėškė tokį griežtą pareiškimą tiesiai į Kremliaus viršūnę, kokio senokai nėra buvę. Net ir baikštusis Europos Sąjungos prezidentas H.van Rompuy ryžosi prezidentui D.Medvedevui dėl to keletą nemalonių sakinių suregzti.
Tačiau tai, ką apie šį dar vieną Rusijos žingsnį modernizacijos keliu mano Lietuvos valdžia, taip ir liko paslaptis.
Kaip žinoma, pragmatiškajam Lietuvos konservatoriui kažkokie svetimos opozicijos driskiai – ar jie būtų daužomi Maskvoje, ar Minske – jau seniai nerūpi. Pagaliau juk visa vadinamoji opozicija – tai tik tamsiųjų užsienio ir blogio jėgų statytiniai bei samdiniai.
Tačiau požiūris į opoziciją – ne vienintelis dalykas, rodantis dviejų kaimyninių šalių valdančiųjų partijų sielų giminystę. Pasirodo, kad ir įstatymais išreiškiamas požiūris į visuomenę – toks pat.
Rusijos Dūma „Vieningosios Rusijos“ iniciatyva šiomis dienomis susiruošė priimti Nepilnamečių apsaugos nuo informacijos, darančios žalą jų sveikatai bei vystymuisi, įstatymą. Jis – kaip du vandens lašai panašus į mūsų konservatoriškąjį, dėl kurio gėdingai nuskambėjome visoje Europoje.
Čia ir tas pats „šeimos vertybių neigimas“, ta pati „informacija, galinti kelti baimę ir siaubą bei pateisinanti smurtą“ ir daugybė kvapą gniaužiančių draudimų.
Ką gi, labai gaila, kad V.Putinas neatvyko. Tikrai būtų galėję su A.Kubiliumi papostringauti apie šviesų rytojų.