Išvijo vėją iš galvos
Bangas ir dangų skrodžiantys jėgos aitvarai prieš ketverius metus biržiečiui Tautvydui Macijauskui tapo gyvenimo būdu. Ekstremalų sportą aktyviai propaguojantis 26 metų jaunuolis nebeįsivaizduoja savęs be vėjo ir bangų, todėl gyvenimą drąsiai planuoja pagal orų prognozes.
Gimtajame krašte tapęs vienu iš kaitavimo (angl. „kite“ – aitvaras) pradininkų, šiandien vaikinas prasitaria, kad pomėgis pilotuoti jėgos aitvarus išvijo jam vėją iš galvos.
Šiuo metu rengiamas projektas įsteigti aitvarų mokyklos padalinį Biržuose bei socialinė iniciatyva suburti šios sporto šakos gerbėjų klubą.
Idėja – iš už Atlanto
Egzotiškai ne vieno lietuvio akiai atrodantys masyvūs lankiniai aitvarai sportiškam biržiečiui neduoda ramybės nuo lemtingos kelionės Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Viešnagės metu Kalifornijoje jis pirmą kartą išvydo, pasak jo, kažkokius lakstančius parašiutus.
„Pagalvojau, kad užteks plaukioti burlente, reikia išbandyti tuos parašiutus ant vandens. Tai buvo eksperimentas, apvertęs mano kasdienybę šimtu procentų“, – į provinciją atvežęs sportinę naujieną šelmiškai kalbėjo Tautvydas, dar žaidžiantis ir krepšinį, tenisą.
Reikia tik fantazijos
Vaikinas iki šiol negali atsistebėti, kaip per šimtmečius žmonija iš esmės neišrado nieko naujo, o senas tiesas perdarė savaip. Tautvydas prisiminė, jog kinai dar XIII amžiuje pradėjo naudoti aitvarų traukiamąją jėgą, vėliau derinti aitvarų ir arklių darbą.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, jog aitvarų derinimas su kanojomis, ledrogėmis, kalnų ir vandens slidėmis bei riedlentėmis reikalauja tik truputį fantazijos ir kad viskas įmanoma net ir mažuose miesteliuose be didelių pinigų.
Šio sporto esmė yra judėjimas ant žemės, vandens, sniego ar ledo paviršiaus valdant aitvarą.
Viską darė atbulai
Kaitavimo pradžiamokslis vaikinui virto nemenku iššūkiu. Tąsyk jis su draugais kaituoti mokėsi žiemą ant sniego šviečiant mėnuliui ir Biržų aeroklubo lempai, be mokytojų ir profesionalių korepetitorių.
Tada tas pirmas bandymas pajusti jėgos aitvaro valdymo malonumus baigėsi kuriozais – jie tik griuvinėjo, o pakilti taip ir nesugebėjo.
Jėgos aitvarą paprastai reikia kelti ir nuleisti su padėjėju. Padėjėjas turi statyti aitvarą priekine dalimi į vėją ir, sulaukęs sutartinio kaituotojo ženklo, jį paleisti. Atvirkštine tvarka aitvaras nuleidžiamas.
„O mes absoliučiai viską darėme atvirkščiai. Žinot, mokytis kaituoti kaip žydui – įdomu, nes bent jau susirinkusią minią prajuokini“, – linksmai kalbėjo jaunuolis, kurio padėjėju dažniausiai būna visas būrys smalsių biržiečių.
Prie ežero laukia vėjo
Širvėnų ežeras šiuo metu yra virtęs Biržų kaituotojų, įtemptai laukiančių vėjo, oaze.
„Kad galėtum sėkmingai atsiplėšti nuo žemės ir skrosti bangas, reikia pirmiausia vėjo. Kaitavimui pakanka minimalaus 5-6 metrų per sekundę vėjo, nuo kurio stiprumo diapazono priklauso lentos ir aitvaro dydžiai. Pas mus didelių vėjų nėra, todėl išmokom kantriai sekti ir vadovautis orų prognozėmis. Pagal vėjo stiprumą organizuojam ar atšaukiam išvykas, dalyvavimą varžybose, mokymus“, – entuziastingai kalbėjo vis didesnę bendraminčių komandą aplink save buriantis Tautvydas.
Tramdyti ir ant vandens išbandyti aitvarą susigundė Tautvydo draugai, dalis kaimynų ir kitų biržiečių – apie 30 žmonių, daugelis – šeimomis.
Visi jie it susitarę tvirtina, jog šis sportas įpučia nemažai adrenalino, tad sunkmečiu tuo galima pasisaldinti sau gyvenimą.
Manija apima visus
Biržietis Mantas Binkis turėjo sklandytojo patirties, tad jam sekėsi irgi puikiai.
Tuo tarpu pats vyriausias, į septintą dešimtį įkopęs ekstremalas Jonas Mažuika džiaugiasi, kad ir sveikata leidžia jam užsiimti tokiu jaunatvišku sportu.
„Masiškai plintant šiai manijai, išbandyti norisi ir man. Įsitikinau, kad kartą investavus ir įsigijus reikiamą inventorių yra visos galimybės turiningai gyventi Biržuose. Čia nereikia jėgos ir amžius ne riba, tad bandau sugundyti ir savo žmoną“, – sakė J.Mažuika.
Įsigyti jau naudotą inventorių pakanka ir kelių šimtų litų.
Petras Juodgudis prisipažįsta neatsispyręs pagundai Biržus pamatyti kitomis spalvomis.
Vėliau jo laisvalaikio praleidimo forma susidomėjo ir savaitgaliais į namus iš skirtingų miestų grįžtantys sūnūs. Dar vėliau – ir jų draugės.
Trauks vaikus iš purvo
T.Macijauskas siekia į aitvarų tramdymą įtraukti kuo daugiau žmonių. Tam jis sukūrė projektą „2kite“, kuris virto kaituotojų dienoraščiu ir forumu internete.
Su draugu Vytautu Navicku iš Klaipėdos jis įkūrė jėgos aitvarų mokyklą sostinėje.
Apie tokios mokyklos padalinį galvojama ir gimtajame mieste, todėl jau rašomas projektas Europos Sąjungos programai gauti „Veiklus jaunimas“.
Vaikinas tikisi į šį sportą įtraukti ir prastų tėvų vaikus, atitraukti juos nuo liūdnos realybės. Tai būsianti savotiška duoklė gimtajam miestui.