Latvijoje asmens dokumentuose svetimos kilmės pavardės rašomos
pagal tarimą su latviška galūne, o papildomame puslapyje galima
įrašyti asmenvardžio originalą lotyniško pagrindo rašmenimis.
„Jie atkuriami pagal tartį ir prie jų pridedama latviška
galūnė. Šita praktika iš esmės yra priimta ir įgyvendinta,
Latvijoje nėra labai didelių diskusijų, ar ši praktika
išsaugotina, ar ne. Iš tiesų turime nutarimą, kur pasakyta - jei
asmuo nori, pase papildomai galima įtraukti asmens originalo vardo
formą lotyniškais asmenimis“, - penktadienį spaudos konferencijos
Lietuvos Seime metu sakė I.Druvietė.
Konferencijoje dalyvavęs Latvių kalbos centro direktorius Maris
Baltinis ironizuodamas sakė, jog originali pavardžių rašyba
Latvijoje asmens dokumentuose buvo galima tik nacių režimo
laikotarpiu, ir tik vokiškoms pavardėms.
„Rašyba originalo kalba buvo vieninteliu laikotarpiu - tik
nacistinio režimo metais, bet tai buvo susiję su atitinkamu režimu,
ir tik vokiečiams, nes Čerčilis buvo rašomas su „Č“ ir su
latviška galūnė“, - sakė M.Baltinis.
Seimas balandžio pradžioje atmetė įstatymo projektą, kuriuo
Vyriausybė siūlė leisti asmens dokumentuose lotyniškos kilmės
pavardes rašyti originaliai jų nelietuvinant.
Atmetus Vyriausybės projektą, Seimas ėmėsi svarstyti
konservatoriaus Gintaro Songailos inicijuotą projektą, kuris,
remdamasis „latviškuoju variantu“, siūlo originalią pavardės
rašybą leisti tik papildomame paso puslapyje.
Leisti asmens dokumentuose originali rašybą prašo lenkų
tautinė mažuma. Taip pat argumentuojama, jog asmenvardžių rašybos
liberalizavimas būtų naudingas santuokas su užsieniečiais
sudariusiems lietuviams.
Kritikai sako, kad asmenvardžių rašymo liberalizavimas gali
prieštarauti Konstitucijai.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius siūlo kol kas
nesvarstyti įstatymo projekto, kuris leistų nelietuviškus
rašmenimis tik paso kitų įrašų skyriuje, o prieš tai sulaukti
Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismo išaiškinimo. Jo tikimasi
šį rudenį.