Agroverslo tinklapis „Mano ūkis“ rašo, kad mažesni numatomi tik žieminių kviečių derliai, nors kai kuriuose rajonuose jie turėtų būti tokie pat kaip pernai.
Pasak LAMMC Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjo daktaro Virginijaus Feizos, ir vasarinių kviečių, ir vasarinių rapsų pasėliai atrodo gražūs.
„Derliai turėtų būti didesni negu pernai. Nepaisant žiemos šalnų padarinių žieminių rapsų pasėliams, jie taip pat turėtų subrandinti gerą derlių. Išgyvenę augalai gana vešlūs“, - sako V. Feiza.
Remiantis Žemės ūkio ministerijos atliktais apklausos duomenimis, vidutiniškai Lietuvoje žuvo apie 23 proc. žieminių javų ir 56 proc. žieminių rapsų.
Šiemet šalies laukuose prognozuojama iš hektaro vidutiniškai gauti žieminių kviečių po 4,2 tonos, žieminių rugių - po 2,5 tonos, žieminių kvietrugių - po 3 tonas, žieminių miežių - po 3,3 tonos, vasarinių miežių - po 3 tonas, vasarinių kviečių- po 3,3 tonos, vasarinio rapso - po 2,2 tonos, avižų - po 2,3 tonos, grikių - po 1,2 tonos.
Tiesa, prognozuoti bulvių derlių labai sudėtinga. Kai kuriuose rajonuose, bulvės siekia vos 10 cm, o kitur - jos jau kasamos. Šiemet tikimasi bulvių vidutiniškai iš hektaro prikasti po 14 tonų
V.Feizos teigimu, šiemet ypač palankios sąlygos grybinėms ligoms plisti - žiemkenčiuose gausiai išplitusi stiebalūžė ant stiebo pamato gali būti javų išgulimo priežastis brendimo tarpsniu. Fungicidais nepurkštuose kviečių pasėliuose smarkiai išplito lapų septoriozė, rugių - rinchosporiozė, o miežiuose - tinkliškoji dryžligė. Bulvėse jau pasirodė maras. Ir vasarinių, ir žieminių rapsų pasėliuose gali smarkiai išplisti sklerotinis puvinys.