Pašvenčio miškas yra arčiausiai Jurbarko, todėl jį dviračiais lengvai pasiekia vaikai, uogauti ir grybauti ten vyksta nemažai miestiečių, miškuose renka uogas darbo neturintys Smalininkų ir aplinkinių kaimų gyventojai. Nė vienas jų nesitiki netoli miesto esančiame miške įkristi į dvokiančių atmatų duobę.
To nesitikėjo ir jurbarkiečių šeima, su mažais vaikais susiruošusi į pamiškę žemuogiauti. Pasukę į priešingą pusę nuo Greičių karjero, pavažiavo gilyn į mišką. Greta aukštos įtampos elektros linijos pamatė gražų smėlio keliuką ir pasuko juo į pamiškę – manė, jog saulės apšviestose vietose jau bus prisirpusios pirmosios miško uogos. Nemalonus netikėtumas – baisus dvokas laukė vos atidarius automobilio dureles. Gerai, kad iš automobilio pirmas iššoko šuo – jis ir įsmuko į klampios masės pilną duobę.
„Nesupratome, iš kur miško viduryje atsirado tokia baisi klampynė. Kol grįžome, baisiausiai prasmirdo automobilis, o vaikai visą kelią žiaugčiojo. Kiek bemaudėme šunį, jis vis dar tebedvokia. Nežinau, ar dar kada besiryšime važiuoti į mišką – juk negali žinoti, kas, ką ir kur verčia“, - „Ūkininko patarėjui“ sakė į dvokiančius spąstus patekę žmonės.
Kas ir ką verčia Pašvenčio girininkijos miške po aukštos įtampos elektros linija, nebuvo sunku nustatyti. Kitą rytą išsiruošę ten pasižvalgyti, pakeliui sutikome UAB „Jurbarko vandenys“ traktorių, būtent ten vežantį valymo įrengimuose susikaupusį dumblą. Pasekę dvokiančius spąstus poilsiautojams spendžiančius bendrovės darbuotojus, pamatėme, jog didžiulės, maždaug 50 kv. m duobės, į kurias pilamas klampus dumblas, yra po visa aukštos įtampos linija, visai greta viena kitos. O dumblo sandėliavimo vieton tikrai veda gražus geltono smėlio keliukas...
Grįždami iš spąstais tapusio miško, pasukome antron plento pusėn – ten, kur prieš keletą metų už Europos Sąjungos pinigus buvo pastatyta šiuolaikiška uždengta dumblo saugojimo aikštelė. Iki šiol ji stovi beveik tuščia, o įvažiavimas į šią aikštelę jau seniai užžėlęs pusmetriniais kiečiais.
Kas ir kodėl leido miške pilti valymo įrengimuose susikaupusį dumblą ir dėl kokių priežasčių neinformavo jurbarkiečių, jog į šią vietą geriau nekelti kojos, „Ūkininko patarėjas“ pirmiausia klausė Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūroje. Agentūros vedėjas Andrius Šašys patikino, kad po aukštos įtampos elektros linija supiltas valymo įrengimų dumblas jokios įtakos aplinkai nedaro.
„O žmonės turi žiūrėti po kojomis – tam jiems ir duotos akys“, - teigė A.Šašys.
Paaiškinęs, jog visoje šalyje vandentvarkos įmonės sprendžia problemą, ką daryti su valymo įrengimuose susikaupusiu dumblu, aplinkosaugininkas informavo, kad Jurbarke statant valymo įrenginius nebuvo numatyta, kur reikės dėti juose susikaupusį dumblą. Įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą Nemuno vidurupio baseino vandentvarkos projektą, Jurbarke buvo pastatyta laikina dumblo saugojimo aikštelė. Joje dumblas negali būti kaupiamas ilgiau kaip metus – po to turėtų būti išvežamas į Tauragės regioninio atliekų tvarkymo centro sąvartyną.
„Bet toks dumblo tvarkymas būtų labai brangus – per metus papildomai reikėtų apie 700 tūkst. Lt, dėl to gyventojams gerokai pabrangtų nuotekų valymas. Mes radome geresnę išeitį. Kadangi ištyrus dumblą paaiškėjo, jog pavojingų medžiagų jame nėra, ir buvo nutarta juo tręšti mišką“, - sakė
A.Šašys.
Tam buvo parinktas maždaug 9 ha plotas po aukštos įtampos linija – čia kasamos duobės, klojamos šiaudais, o ant jų pilamas šlapias dumblas. Kai jis išdžius, privalės būti įterpiamas į žemę. Tikimasi, kad suarti plotai apaugs vešlia žole, kuria galės maitintis miško žvėrys. Į tą patį plotą dumblas galės būti pilamas, pasak A.Šašio, po trejų metų.
Gal miške išverstas dumblas ir niekam nekenkia, bet ar nereikėtų bent jau įspėti žmonių, kad šioje vietoje vaikščioti nerekomenduojama?
„Iš formaliosios pusės žiūrint, norminiai aktai neįpareigoja įspėti“, - sakė Jurbarko agentūros vedėjas.
Iš formaliosios pusės žiūrint, galima pamatyti ne vieną nelogišką aplinkosaugininkų ir UAB „Jurbarko vandenys“ sprendimą. Jei dvokiančiomis miestiečių tualetų atliekomis (dumblu) galima tręšti mišką, tai ar reikėjo statyti Jurbarke net dvi dumblo saugojimo aikšteles?
Paleidus nuotekų valymo įrenginius, bendrovė nelegaliai įsirengė 60 tūkst. Lt kainavusią dumblo sandėliavimo aikštelę. Po kelių metų ją teko panaikinti ir išvalyti – rajono biudžetui tai kainavo dar 30 tūkst. Lt.
2008 m. rugpjūčio pabaigoje statybininkai atidavė eksploatuoti šiuolaikišką, ES reikalavimus atitinkančią uždengtą dumblo saugojimo aikštelę. Ji beveik nebuvo naudojama, todėl niekas neuždraus manyti, kad jai statyti skirtos Nemuno vidurupio baseino vandentvarkos projekto pirmojo etapo lėšos – 1 mln. 294 tūkst. Lt – buvo panaudotos netikslingai.
Tačiau UAB „Jurbarko vandenys” direktorius Romaldas Vaitelavičius įsitikinęs priešingai.
„Vyriausybė sukūrė koncepciją, kad dumblas ateityje turi būti deginamas. Tam reikalingos laikino saugojimo aikštelės - mes ją ir pastatėme. Bet kol kas deginimo gamyklos nėra, tai nėra prasmės ir dumblo sandėliuoti šioje aikštelėje. Miško tręšimo plane numatytas trejų metų ciklas, paskui ištirsime dirvožemį ir gal tręšimą galėsime kartoti. Labai tikiuosi, kad taip pigiai dumblą galėsime tvarkyti ne vieną dešimtmetį“, - sakė R.Vaitelavičius.
Niekas neprieštarauja, kad rasti pigesnį atliekų tvarkymo būdą yra tikrai gerai. Tačiau bet ką darant pirmiausia reikėtų galvoti apie žmones. Sunkmečiu miškas gelbsti nuo nepriteklių ne vieną šeimą, dėl to vasarą uogauti ir grybauti išsiruošia daugybė jurbarkiečių, užsidirbti litą kitą visada nori paaugliai, dviračiais apsukantys atokiausius miškų kampelius. Ar bent vienas apsidžiaugtų, įsmukęs į visai netoli miesto paspęstus dumblo spąstus?
UAB „Jurbarko vandenys“ direktorius sakė negalintis nesutikti su tokiais priekaištais ir žadėjo kuo greičiau prie aukštos įtampos elektros linijos pastatyti ryškius įspėjamuosius ženklus. Pasirodo, pagalvojus apie žmones, problemas galima išspręsti labai greitai.