Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto dekanas Andrius
Vaišnys teigė, kad matomas Rusijos noras formuoti „nostalgišką“
filosofiją, o Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto
dėstytojas Nerijus Maliukevičius pabrėžė, kad akivaizdus Maskvos
interesas užimti svarbesnę dalį žiniasklaidos sektoriuje.
Šią savaitę Rusijos Valstybės Dūmai pateiktos rezoliucijos
projekte pažymima, kad Rusijos informacinis dalyvavimas „artimojo
užsienio“ šalyse per pastaruosius 15 metų gerokai sumažėjo.
Projekte kalbama apie Nepriklausomų valstybių sandraugos ir Baltijos
šalis.
„Dabartinis posovietinių valstybių valdantysis elitas,
norėdamas įtikti politinei situacijai, kryptingai ir dažnai
naudodamas ekonomines priemones vykdo rusų kalbos išstūmimo
politiką, mažindamas Rusijos žiniasklaidos pranešimus savo
šalyse. Susiformavęs informacinis vakuumas yra užpildomas,
naudojant kitų valstybių, kurios yra suinteresuotos plėsti savo
dalyvavimą posovietinėje erdvėje, ištekliais“, - teigiama
dokumento projekte.
Jame įvardijama, kad Rusija turi „maksimaliai užtikrinti savo
informacinį dalyvavimą artimojo užsienio šalyse“.
A.Vaišnys įsitikinęs, kad informacinės erdvės plėtimas yra
politinis užmojis formuoti Rusijos politikai artimą požiūrį,
skatinti tam tikros „nostalgiškos“ filosofijos pasirinkimą.
„Nieko nauja viena rezoliucija neatskleidžia. Neabejotinai per 15
ar juolab 20 metų šio „formato“ dokumentų yra ir bus daugiau“, -
BNS sakė A.Vaišnys.
Pasak eksperto, Rusijos informacinė erdvė Lietuvoje užimą
svarbią dalį.
„Rusijos informacinė erdvė uždengia Lietuvą suprantamo ir
kokybiško turinio produktu: žinoma kalba, pažįstami veikėjai,
suprantami įvykiai. Kalba yra labai svarbu - tad ir pasaulio gamta,
ir istorija lengviausiai yra prieinami rusų kalba“, - pastebi VU
Komunikacijos fakulteto dekanas.
A.Vaišnys taip pat sako, kad ir jaunimas plačiai yra
įsitraukęs į rusiškos informacijos vartojimą.
„Yra nemažai jaunimo, kurių šeimose apskritai nežiūrima
Lietuvos televizijų - tik Rusijos. Tai galiu įsivaizduoti vien iš
pokalbių su pretenduojančiais studijuoti žurnalistiką Vilniaus
universitete, baigusiais gimnazijas Lietuvoje. Prie situacijos juk
taikosi ir populiariausias naujienų portalas Lietuvoje, pateikdamas
naujienų rusų kalba. Tai poreikio atspindys“, - teigė jis.
A.Vaišnys pasigenda Lietuvos valdžios dėmesio ne tik remiant
kokybiškos lietuviškos produkcijos gaminimą, bet ir projektuojant
ateities informacinę politiką.
„Lietuvos vyriausybė per 20 metų nėra formavusi informacinės
politikos strategijos, kurioje būtų suprantama situacija ir
siekinys, kurioje būtų įžvalga, kokia gali būti ir bus rytdienos
Lietuvos informacijos vartotojo nuotaika, kokia yra mūsų pažinimo
pasaulyje imtis“, - sakė informacijos specialistas.
A.Vaišnys teigė, kad šiandien dalis Lietuvos žiūrovų
apskritai nejaučia skirtumo tarp to, kaip informuojama Rusijoje, o
kaip - Lietuvoje.
„Palaipsniui atitinkamos kartos žiūrovas ima gyventi pagal kitos
visuomenės laiką ir filosofiją. Šiandien, įsijungdamas žinias,
jis mato ir tą patį laiką, pagal kurį jis gyvena Lietuvoje. Jis
apskritai mano, kad tai, ką mato jis, neva tą patį mato ir
žiūrovas Maskvoje - nors taip nėra. Negana to, nebrangiai Rusijos
TV šou laidų ir kino produkciją įsigyja ir komercinės televizijos
Lietuvoje. Taigi ir rusiškas humoras tampa lietuvio žiūrovo
mąstymo dalimi“, - sakė docentas.
VU TPSMI atstovas N.Maliukevičius teigė, kad dominavimas
informacinėje erdvėje yra politinis įrankis, o panašios
rezoliucijos atsitiktinai neatsiranda.
„Po jų paprastai skamba garsūs politiniai nusivylimai esama
situacija ir raginimai kažkaip finansiškai, politiškai padėti
spręsti šitą situaciją. Tai turi ryšio su neseniai nutekinta
Rusijos užsienio politikos nauja koncepcija. Viename variante kalbant
apie Baltijos valstybes sakoma, kad reikia investuoti į mūsų
energetinį sektorių ir visus kitus, bet aš manau, kad ypač turimas
omeny žiniasklaidos sektorius“, - BNS sakė N.Maliukevičius.
Nors minėtoje rezoliucijoje kalbama tik apie NVS ir Baltijos
šalis, VU TSPMI dėstytojas ragina į Rusijos užmojus žiūrėti
plačiau.
„Aš manau, kad mes kartais per daug susikoncentruojam ties
procesais Lietuvoje ar Baltijos valstybėse - mes per daug lokaliai
žiūrime į šitą problemą. Rusijai, tokiai didelei valstybei su
tokia didele žiniasklaidos industrija, šis regionas yra tik dalis
galimos europinės rinkos. Mūsų rinka, aišku, specifinė, bet
Rusijos pagrindinis dėmesys yra europinė rinka ir mes šiuo atveju
esame bandomuoju poligonu“, - kalbėjo jis.
N.Maliukevičiaus teigimu, neseniai atlikti tyrimai rodo, kad
visoje Europoje rusų kalbą naudoja apie 6 proc. gyventojų - apie 30
milijonų žmonių.
Jis pabrėžė, kad rusakalbės informacinės erdvės atveju
rinką būtina vertinti atsižvelgiant ne tik į paklausą, bet ir į
tai, kad politika ir verslas Rusijoje dažnai yra „vienas ir tas
pats“.
„Aišku, žaidžia rinkos dalykai: paklausa ir pasiūla, bei
negalima visko banaliai įsivaizduoti. Paklausa yra visų pirma
kalbiniai gebėjimai, jie susiformavo dar senesniais laikais, kai
žmonės buvo paprasčiausiai mokomi rusų kalbos, ir dabar esame
tokioje situacijoje, kad rusų kalba yra pagrindinė užsienio kalba,
kurią moka mūsų visuomenė. Bet yra kitas momentas, kad rusiškos
informacijos pasiūla nėra vien tik rinkos atspindys. Kas yra
Pirmasis Baltijos kanalas? Tai yra valstybinės televizijos padalinys,
tai yra valstybės remiamas procesas“, - BNS dėstė N.Maliukevičius.
N.Maliukevičius vienu didžiausiu šiandienos strategų
iššūkiu vadina televizijų perėjimą prie skaitmeninio
transliavimo.
„Latvijoje tai jau įvyko, pas mus vyksta ir pagrindinis klausimas
politikams dabar matyt yra, kaip efektyviai ateitį į skaitmeninę
erą ir užimti kuo didesnę rinkos porciją. Tai taip pat siečiau su
visomis deklaracijomis“, - sakė N.Maliukevičius.
Politologas taip pat teigia, kad nereikėtų bandyti visiškai
atsiriboti nuo rusakalbės informacijos - esą užtektų tik
subalansuoti jos kiekius - jo vertinimu, šiuo metu „yra disbalansas
Rusijos informacinės įtakos naudai“.
„Dalis Lietuvos visuomenės - rusakalbės ir net lenkakalbės -
net informaciją apie įvykius Lietuvoje gauna per Pirmąjį Baltijos
kanalą ar kitus rusiškus kanalus. Tai yra galimybė daryti įtaką.
Nereikia daryti iš to didelės tragedijos. Kažkokia rusiškos
informacijos dalis turėtų egzistuoti, nes vis tik tai yra mūsų
kaimynas, bet turėtų būti adekvatus balansas“, - teigė jis.