Rugsėjo mėnesį „Canale 5“ pasirodys naujas serialas „Nuodėmė ir gėda“, nukelsiantis į fašizmo laikus, kuriame vaidins Gabrielis Garko. Jo personažas - beširdis policininkas. 39-ąjį gimtadienį paminėjęs aktorius savaitraščiui „Chi“ pasakoja apie savo sėkmes.
- Sulaukėte didelės sėkmės, tačiau draugės šalia jau nėra...
- Siekiu, kiek tik įmanoma džiaugtis šiuo mano karjeros etapu. Man pasisekė: dalyvavau sėkmingame, patrauklaus ir jaudinančio siužeto nuostabiame filme „Onore ir Rispetto“.
- Rudenį žiūrovų laukia kitas serialas -“Nuodėmė ir gėda apie ketvirtojo dešimtmečio fašistinę Romą, viešnamio aplinką, o jūsų personažas - negailestingas policininkas. Nesibaiminate, kad publika tai sutiks priešiškai?
- Mano personažas toks klastingas ir žiaurus, kad net ir aš pats ėmiau jo nekęsti. Viliuosi, kad publika ir toliau mane mylės.
- Pakalbėkime apie meilę...
- Vėl likau... vienas. Visą energiją skiriu darbui.
- Kaip baigėsi ketverių metų draugystė su Sara?
- Nereikia manyti, kad meilės pabaiga - beskausmė. Su kai kuriomis savo „buvusiomis“ tik po daug laiko įstengdavau bendrauti. Neįsivaizduoju ramaus išsiskyrimo. Nebent kuomet jausmai jau užgesę, ir likęs vien tarpusavio bendrumas ir draugystė.
- Manote, kad gali egzistuoti pora, siejama tik draugystės ir bendrumo?
- Šiuo metu man reikia aistros, emocijų, stiprių jausmų.
- Gal išgirsime apie naują meilę?
- Atsakymas toks - šiuo metu esu labai ramus ir giedros nuotaikos.
- Kuris iš jūsų nutarė pasitraukti?
- Abu. Daugiau negalima buvo tęsti.
- Ar svajojate apie tėvystę?
- Taip, manau, tėvystė yra viena gražiausių gyvenimo patirčių.
- Ar liūdna, kad meilė baigiasi?
- Visi svajoja surasti amžinąją meilę.Tačiau , mano galva, neįmanoma planuoti ateities. Dėl šios priežasties siekiu gyventi šia diena. Gyvename vieną kartą,todėl norėčiau juo mėgautis visas dvidešimt keturias valandas.Man patinka nepriklausomybė, bet tai nereiškia, jog vengiu mylėti. Manau, jog esu dosnus jausmų žmogus.
- Kaip atšventėte savo gimtadienį?
- Su senais draugais. Ramus, neįtemptas vakaras. Kai nedirbu, nelabai patinka vaidinti rojų.
- O atostogos?
- Pageidauju vasarą neatostogauti. Tik ką grįžau iš trumpos kelionės po JAV.
- Ar tiesa, kad atsisakėte trijų amerikiečių pasiūlymų filmuotis?
- Tiesa. Nesu snobas, bet tvirtai tikiu savuoju darbu.Tie pasiūlymai manęs neįtikino ir juos atmečiau.
- Koks jūsų svajonių vaidmuo?
- Norėčiau būti vampyras panašiame į „Monstras“ filme. Kaip mėgaučiuosi kandžiodamasis...Patiktų komedijinis vaidmuo, galėčiau virsti du šimtus kilogramų sveriančiu dručkiu. Transformacija mane žavi. Charlize Theron laimėjo Oskarą už monstro vaidmenį. Ji - mano mėgstamiausia aktorė. Kai prieš dvejus metus ją išvydau Venecijos kino festivalyje, net kvapą užgniaužė.Ir nuraudau.
- Ar iš drovumo?
- Vaikystėje buvau labai drovus.Dabar stengiuosi tai slėpti. Bėgant metams išmokstama. Dabar verčiu kitus raudonuoti.
- Kaip atsipalaiduojate?
- Namuose, žalumoje, šalia savo šunų, kačių ir arklio Othello. Įstengiau susikurti atskirą pasaulį, kuriame atgaunu jėgas. Jodinėju, atsipalaiduoju stebėdamas didelį akvariumą, skaitau ar žiūriu filmus.
- Kokia jūsų ideali moteris?
- „Iš miško - į kurortą“, tai yra mokanti greitai prisitaikyti prie bet kurios situacijos.
- Ar gavote kada į kaulus?
- Žinoma. Kartais net labai skaudėdavo.
- Ką galvojate apie neištikimybę?
- Net jei ir labai stipri meilė, gali atsitikti, jog tave fatališkai trauks koks nors kitas žmogus. Manau, kad aš turėjau Uliso sindromą: troškau pažinti, patirti naujovių. Bet dabar jau tai prigesę.
- Ko nepakartotumėte?
- Viską pakartočiau.
- Vėl vaidintumėte Tinto Brasso „Keturiasdešimt penktųjų metų aistros“, kuriame bėgote nuogas pliažu?
- Na, taip. Galbūt bėgčiau greičiau.