Kontrolierė siūlo psichologinius kursus už draudimą vaikui matytis su vienu iš tėvų

BNS ir lrytas.lt inf.

Vaiko teisių apsaugos

Besiskiriantys tėvai dažnai nėra linkę geranoriškai susitarti dėl to, kaip bendrauti su vaiku.
Daugiau nuotraukų (1)
E.Žiobienė atkreipia dėmesį, kad besiskiriančių arba jau išsiskyrusių šeimų konfliktai dėl to, su kuo gali bendrauti vaikai, yra viena iš dažniausių problemų, su kuriomis susiduria Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga.
Anot jos, besiskiriantys tėvai dažnai nėra linkę geranoriškai susitarti dėl to, kaip bendrauti su vaiku. Dėl to didžiausią žalą patiria mažieji.
„Daugiausia problemų sulaukiame su išsilavinusiomis, savo teises žinančiomis šeimomis arba žmonėmis. Problema tokia, kad iš tiesų gana dažnai manoma, kad jei problemą perkelsi ant kitų žmonių pečių arba institucijų, jos išspręs. Nors iš tiesų tie du suaugę žmonės turėtų susitarti tiek dėl vaiko, tiek dėl vaiko bendravimo tvarkos“, - kalbėjo kontrolierė.
„Pas mus tas jausmas - jei nustatė vaiko gyvenamą vietą su manimi, vadinasi, vaikas mano, ir aš žinau, kas vaikui geriausia. Nėra to suvokimo, kad vaikui yra gerai su abiem tėvais bendrauti, jei vienas iš tėvų nėra asocialus, kažko netinkamo nedaro“, - sakė ji.
E.Žiobienės teigimu, vasarą dažnai pasitaiko skundų, kad vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, neleidžia kitam išsivežti savo atžalų atostogauti.
„Pavyzdžiui, žmogus gauna atostogas, planuoja išsivežti vaikus, ir tada mama arba tėtis, pas kurį auga vaikai, neduoda. Netgi turėjome absurdišką skundą, kur buvo parašyta, jog vyriškis buvo sutaręs su žmona, kad leis vaikus išsivežti į Turkiją, bet dabar žmona sako, kad „ir Lietuvoje karšta“, - pasakojo ji.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai motina neleidžia tėvui bendrauti su vaiku keletą metų.
„Vienos niekaip neišsprendžiame situacijos: vaikui treji metai, tėtis du metus nemato savo vaiko. Besitęsianti byla teisme, moteris neleidžia vaikui bendrauti su tėvu, net pasimatyti“, - sakė E.Žiobienė.
Dėl to, anot jos, ketinama diskutuoti su Teisingumo ministerija apie tai, kad bendravimo su vaiku tvarkos problemas galbūt padėtų išspręsti specialūs kursai.
„Turbūt reikėtų pereiti prie kursų tam tikrų, jei būtų psichologiniai kursai privalomi išklausyti (...). Bauda yra, bet ji dažnai nesprendžia klausimo, o jei tai yra pastovus karas ir ilgalaikiai sugadinti santykiai, tai moka baudas ir toliau pažeidžia vaiko teises“, - kalbėjo kontrolierė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.