N.Venckienei bus keliama drausmės byla (dar papildyta)

Komisija konstatavo, kad yra požymių, jog gali būti pažeistas Teisėjų etikos kodeksas.

TEDK nutarė, kad N.Venckienė galėjo pažeisti Kodekso nuostatas, kurios numato, kad teisėjai turėtų atsižvelgti, jog viešai reiškiama nuomonė apie bylas gali būti suprantama kaip oficiali, darbinėje ir kitoje viešojoje veikloje elgtis sąžiningai ir korektiškai, netoleruoti asmenų įžeidinėjimo ir žeminimo, nemenkini kitų bendradarbių darbo, kitaip savo elgesiu nežeminti teisėjų vardo, profesinėje veikloje rodyti pavyzdį.

N.Venckienės elgesį turės nagrinėti Teisėjų garbės teismas.

Po posėdžio N.Venckienė žurnalistams sakė savo galimų pažeidimų nepripažįstanti.

„Aš manau, kad aš ne tik nepadariau pažeidimų, bet ir seniausiai visi terminai suėję. Skundai L.Stankūnaitės ir A.Ūso kartojasi“, - sakė teisėja.

Tuo tarpu etikos sargų posėdžiui pirmininkavęs Stasys Stačiokas sakė, kad N.Venckienė turėjusi susilaikyti nuo komentarų viešojoje erdvėje.

„Aš jums pasakysiu vieną labai trafaretinę, seną tūkstantmečio teisės aksiomą - niekas negali būti teisėju savo byloje ir todėl spręsti dalykus, kaltinti žmonės, kol teismas nepriėmė savo verdikto niekas negali, netgi jeigu skausmo pilna krūtinė dėl to, kas įvyko. Teisėjas yra teisėjas kitiems žmonėms, o ne pats sau“, - sakė S.Stačiokas.

TEDK nagrinėjo jau mirusio vadinamojoje Kauno pedofilijos byloje įtarto Andriaus Ūso, D.Kedžio buvusios sugyventinės Laimutės Stankūnaitės, buvusio Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Kęstučio Betingio skundus. Taip pat nagrinėtas Janinos Gudaitienės skundas dėl 5 metų senumo bylos.

A.Ūsas skunde tvirtino, kad teisėja N.Venckienė formavo išankstinę nuomonę apie jį neturėdama jokių įrodymų, šmeiždavo jį ir tokiu būdu pažeidė teisėjų etiką.

Be to, pasak A.Ūso, N.Venckienė pasitelkusi „rafinuotus, prieštaraujančius moralei“ būdus, pasinaudodama žiniasklaida darė spaudimą ikiteisminį tyrimą darantiems pareigūnams.

Be to, skunduose teigiama, kad teisėjos tarnybiniame kompiuteryje aptikta tekstinių laikmenų - skundų, prašymų ir kitų dokumentų, kurie rašyti tiek N.Venckienės, tiek D.Kedžio vardu. Tų laikmenų autorė yra N.Venckienė, ir jie yra pavadinti nepagarbiais, asmenis, kurie susiję su baudžiamąja byla, įžeidžiančiais žodžiais. Dėl tokiu būdu parodytos nepagarbos N.Venckienę TEDK apskundė ir K.Betingis.

Pati N.Venckienė tvirtino, kad šie duomenys yra paimti neteisėtai, dėl to jau kreiptasi į teismą. Teisėja taip pat teigė, kad ji arba jos vyras galėjo pavadinti laikmenas kaip norėjo, o pačios laikmenos buvo sukurtos dar 2006-aisiais. Ji sakė, kad tik pavadinimai buvo keisti, bet ne jų turinys.

„Failo (pavadinimas - BNS) yra tai, ką kūrėjas pavadino, kad atsimintų (...) Jei aš būčiau žinojusi, kad mane svarstys, aš jo taip nebūčiau pavadinusi“,- sakė teisėja.

L.Stankūnaitės skunde teigta, kad N.Venckienė, šiuo metu - jos mažametės dukters globėja, kurstė savo brolį, 7 mėnesius darė pornografinio pobūdžio įrašus, pasitelkę lėlę abu mokė mergaitę seksualinio pobūdžio veiksmų. Be to, pasak L.Stankūnaitės, teisėja viešino mergaitės tapatybę.

Skunde taip pat tvirtinama, kad N.Venckienė kurstė ir provokavo neramumus bei nevykdė Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarties dukrą perduoti motinai.

L.Stankūnaitė abejojo psichine teisėjos būkle ir tvirtino, kad jos veiksmai yra neteisėti.

N.Venckienė išsakytus kaltinimus kategoriškai neigė.

„Visi skundai yra nepagrįsti (...) ir visi senaties terminai yra seniai suėję“, - tikino teisėja. Ji teigė, kad vienintelis skundas, dėl kurio būtų galima diskutuoti - gegužės 17-osios skundas dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo nevykdymo. Šiuo sprendimu, mergaitė turėjo būti perduota motinai.

N.Venckienė teigė, kad notaro dokumentą dėl skubaus sprendimo vykdymo gavusi tik gegužės 31-ąją, nes sirgo.

Kiti A.Ūso ir L.Stankūnaitės skundai, pasak N.Venckienės, turėtų būti atmesti, nes visi argumentai skundas po skundo nuolat kartodavosi.

„Jų skundų yra begalė, bet turinys daugelio skundų yra vienodas“, - tikino moteris.

Teisėja posėdžio pradžioje TDEK prašė, kad jai būtų suteiktas mėnuo susipažinti su duomenimis, esą ji į darbą grįžo liepos 16-ąją, turėjo nagrinėti per 100 bylų, o 150 puslapių medžiagą dėl galimų jos pačios etikos pažeidimų gavo tik liepos 20-ąją. Liepos 30-ąją ji dar gavo papildomos medžiagos, kurią sudarė 35 puslapiai, todėl nespėjo susipažinti su visa medžiaga.

Komisija nusprendė, kad teisėja turėjo protingą terminą susipažinti su byla, todėl skundus nuspręsta nagrinėti.

Nuo posėdžio nusišalino komisijos pirmininkas, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, esą jis dirba akademinį darbą toje pačioje Mykolo Romerio universiteto katedroje. N.Venckienė šio universiteto Civilinio proceso katedroje yra doktorantė, o A.Driukas - lektorius.

N.Venckienė pareiškė nušalinimą vienam komisijos narių - Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjui Laimučiui Alechnavičiui, esą šis Teisėjų mokymo centre yra pasakęs, kad „Lietuvoje turime vieną problemą - teisėją N.Venckienę“.

Vis dėlto Etikos komisija nusprendė šio teisėjos prašymo netenkinti. Pasak posėdžiui pirmininkavusio Stasio Stačioko, nėra nustatyta, kad šiuos žodžius minėtasis LVAT teisėjas pasakė viešai.

„Asmeniniai pokalbiai negali būti teisinis pagrindas nusišalinti“, - sakė S.Stačiokas.

Generalinis prokuroras Darius Valys nutarė nesibylinėti dėl apsaugos skyrimo kauniečio Drąsiaus Kedžio mažametei dukrai.

Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, kuriuo apsaugos panaikinimas pripažintas neteisėtu, nebus skundžiamas, pirmadienį BNS sakė Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Aurelija Juodytė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas liepos pabaigoje paskelbė, kad buvęs laikinasis generalinis prokuroras ir policijos generalinis komisaras nepagrįstai panaikino mažametės apsaugą.

Mažametė D.Kedžio dukra saugota nuo praėjusių metų spalio, kai Kaune buvo nušauti teisėjas Jonas Furmanavičius ir mergaitės teta Violeta Naruševičienė.

D.Kedys J.Furmanavičių, buvusį Seimo pirmininko Viktoro Muntiano visuomeninį padėjėją Andrių Ūsą ir nenustatytą asmenį Aidą kaltino seksualiai išnaudojus jo mažametę dukrą. Mergaitės motiną Laimutę Stankūnaitę ir tetą V.Naruševičienę kaunietis kaltino sąvadavimu.

Šių metų balandį netoli Kauno marių D.Kedys rastas negyvas. Tuomet ir panaikinta mergaitės apsauga.

Generalinės prokuratūros prokuroras Aidas Mažeika yra sakęs, kad D.Kedžio dukra nebesaugoma, nes yra išnykę įstatyme numatyti pagrindai. Be to, mergaitės apsauga atšaukta, nes jos esą nebuvo įmanoma vykdyti. Mergaitės globėja Neringa Venckienė policijos pareigūnų neįsileido į namus.

Birželio viduryje negyvas rastas ir vienintelis pedofilijos bylos įtariamasis A.Ūsas.