„Nuo balandžio pradžios esame gavę keletą skundų, nė vienas
iš jų nepasitvirtino. Bet kokiu atveju, jei seksualinė prievarta -
iš karto viską atiduodame prokuratūrai“, - BNS sakė E.Žiobienė.
Anot jos, pradėtas vienas tyrimas tik dėl šeimoje globojamos
mergaitės.
„Vienas buvo skundas globojamos mergaitės šeimoje. Sulaukėme
anoniminio skambučio, ir pagal tai kreipėmės į to rajono vaiko
teisių tarnybą. Sulaukėme atsakymo, kad pradėtas tyrimas,
mergaitė atskirta, perkelta į globos namus“, - sakė kontrolierė.
E.Žiobienės žodžiais, vaiko teisių kontrolieriaus įstaiga
turi pakankamai įgaliojimų, kad kovotų su šioje srityje
kylančiomis problemomis, tačiau kartais visuomenė tikisi per daug.
„Turime vaiko teisių tarnybas savivaldybėse, kurios tiesiogiai
turi dirbti su šeima ir vaikais, turime teismus, kurie sprendžia
ginčus. Vaiko teisių kontrolierius turėtų užtikrinti, kaip veikia
tos institucijos, aišku, atskiriant teismą (...), bet neturėtų
lįsti nei į šeimos tarpusavio santykius, nei į kitus dalykus“, -
kalbėjo ji.
„Aišku, yra problema, kad visuomenė tikisi visai kitų dalykų.
Visuomenė tikisi, kad ir Kauno atveju atsistos kontrolierius ir
pasakys, kad teismo sprendimas yra netinkamas arba jį reikia
pakeisti. Šiuo atveju visai kita kompetencija ir kitas
įsivaizdavimas. Su antstolių veiksmais - irgi tikimasi, kad
kontrolierius gali pasakyti, kad šitos bylos iš viso nevykdysime“, -
pridūrė kontrolierė.
Remiantis ankstesniais tyrimais, kai Vaiko teisių apsaugos
tarnybai dar vadovavo Rimantė Šalaševičiūtė, tyrimų dėl smurto
prieš vaikus skaičius per 2009 metus, palyginus su 2008-aisiais,
išaugo ketvirtadaliu, o nuo jos kadencijos pradžios 2005 metais - 4
kartus.
2005 metais tirti 46 smurto prieš vaikus atvejai, 2006 metais -
42, 2007 metais - 91, 2008 metais - 142 ir 2009 metais -195. Anot
R.Šalaševičiūtės, nors dažniausiai pasitaikanti smurto prieš
vaikus forma - psichologinis smurtas, dažnai naudojamas su fiziniu,
gana daug skundų gauta ir dėl vaikų patirtos seksualinės
prievartos (35).