„Prieš pradedant skaičiuoti, kiek reikia lėšų - aš tikiu,
kad mes jas surasime - dabar norėtume identifikuoti šeimininką, kam
gi duoti tas lėšas, kad galėtų pradėti labai konkrečius kalno
griuvimo prevencijos judesius“, - antradienį žurnalistams sakė
ministras.
Anot A.Gelūno, vieno šeimininko kalnas šiuo metu neturi.
„Kalnas turi daugybę šeimininkų. Anksčiau jis priklausė
apskričiai kaip visa valstybės žemė. Panaikinus apskritis, jis
priklauso Nacionalinei žemės tarnybai. Šiuo metu yra teismo
procesas dėl savivaldybės tariamai neteisėto suformavimo dviejų
sklypų iš vieno sklypo“, - kalbėjo jis.
A.Gelūnas sako manantis, kad kalną reikėtų traktuoti ne kaip
gamtinį, o kaip kaip kultūros objektą kartu su pilimi. Tuomet juo
rūpintųsi kultūros institucijos.
„Logiškiausia būtų traktuoti kalną ne kaip gamtą, nes jis yra
piliakalnis, o kaip kultūrą. Kadangi pilis, stovinti ant kalno, taip
pat yra kultūros dalis, muziejus, man atrodytų logiškiausias
sprendimas tą kalną traktuoti kaip pilies teritoriją, kad kalnas ir
pilis būtų kaip vientisa teritorija, ir tada būtų labai aišku:
mes tvarkome pilį, tvarkome ir kalną“, - teigė ministras.
Kultūros ministerijos kol kas konkrečiai neatsakė, kiek pinigų
prireiks kalnui sutvarkyti. Tačiau, anot jo, gelbėjant šį
objektą, taupyti nederėtų.
„Kai kalbame apie tokį objektą koks yra Gedimino kalnas, reiktų
prisiminti turbūt rusų literatūros klasikų žodžius, kad čia ne
vieta derėtis. Jei nuo pusės milijono sąmata pašoks iki milijono,
tikrai nebūtų tas objektas, kuriam reiktų sutaupyti lėšas. Jei
prasidės rimti destruktyvūs procesai, gailėsimės visi, bet jau bus
per vėlu“, - sakė ministras.
„Deja, aš negaliu preliminarios apytikslės sąmatos pateikti,
nes su specialistais nekalbėjome, bet lėšų bandysime atrasti tiek,
kiek reikia“, - tikino jis.
Esą suma gali išaugti ir tada, jei paaiškės, jog reikia
ištuštinti vidines kalno ertmes ir ten statyti sutvirtinimus.
Su Vyriausybės atstovais šį klausimą ketinama aptarti rudenį,
bet A.Gelūnas sako nesantis užtikrintas, jog jo pasiūlymas
Ministrų kabinete sulauks pritarimo.
„Dabar vasara, visi atostogauja. Mes jau rengiame dalykinius
pasitarimus šiam klausimui spręsti, bet reiktų darbinio posėdžio
su Vyriausybės atstovais, kad juridikoje būtų pakeisti tam tikri
nusistatymai suformuojant tą kalną kaip pilies teritoriją“, -
kalbėjo ministras.
„Nesakau, kad šis pasiūlymas susilauks pritarimo, nes jeigu 20
metų tęsiasi juridinis administracinis neapibrėžtumas, gal čia
yra kaip Gordijaus mazgas - neišnarpliojama problema, bet aš
tikiuosi, kad lietuviai myli savo simbolinius objektus“, - pridūrė
jis.
Kultūros paveldo departamento (KPD) vadovė Diana Varnaitė taip
pat teigė negalinti pasakyti apytikrės sumos, reikalingos kalnui
sutvarkyti. Tačiau, jos teigimu, kuo skubiau reikia skirti bent
minimaliai lėšų tam, kad būtų pašalinta didžiausia grėsmė.
„Šiandien pasakyti, kokie konkretūs skaičiai laukia - ar
keletas, ar keliolika, ar dešimtys milijonų - labai sunku būtų,
bet teisinga ieškoti bent jau minimalių lėšų“, - kalbėjo
D.Varnaitė.
Būtiniausiems darbams esą reikėtų pusės milijono litų.
„Tikiuosi, kad ministrui pavyks gauti tų lėšų, kurios būtų
reikalingos minimaliausiems žingsniams atlikti šiais metais. Jeigu
norime artimiausioje ateityje atlikti sutvirtinimo darbus, jiems
turime būti atitinkamai pasirengę“, - tikino KPD direktorė.
Anot jos, KPD pasiruošęs prisidėti prie kalno išsaugojimo,
taip pat ruošiamasi restauruoti ir ant kalvos esantį Gedimino
bokštą.
„Esame pasiryžę kartu parengti veiksmų planą, kokie būtų
patys skausmingiausi taškai, ir kad ir nedidelėmis lėšomis, bet
kur jas investuoti būtų efektyviausia tam, kad bent jau apsaugotume
tiek kalną, tiek jame esančius statinius nuo galimos grėsmės.
(...) Mes jau sutarę perspektyvą restauruoti paties Gedimino bokšto
() mūrą, kadangi tas mūras jau yra pradėjęs eižėti ir
trupėti“, - kalbėjo ji.
„Bandysime rasti įvairių finansavimo šaltinių, kažkiek
galbūt restauravimo darbams mėginsime ieškoti ir Kultūros paveldo
departamento programose, kurios yra labai menkos šiemet“, - sakė
D.Varnaitė.
Neseniai žiniasklaida pranešė, kad vandens paplauti Gedimino
pilies kalno šlaitai gali bet kurią dieną nuslinkti, kartu
nusinešdami ir pilies liekanas.
Apie tai, kad Gedimino pilies kalnui gresia pavojus, geologai
įspėjo prieš dvejus metus.
Ypač pavojinga vieta - vakarinis šlaitas, kuris jau keletą
kartų yra slinkęs. Dar viena bėda - medžiai, kurie šlaitą ne
stiprina, o priešingai - pučiant stipriam vėjui išjudina.
Pasak Nacionalinio muziejaus direktorės Birutės Kulnytės,
nuošliaužos formuojasi ir dėl vandalų, kurie nulaužė
šviestuvus, laipioja šlaitais, ridena akmenis iš sienų.
Paskutinį kartą kalnas tvirtintas prieš 14 metų, tvarkant
Aukštutinę pilį.