Naujausios Eurobarometro apklausos duomenimis, ES vidutiniškai 79
proc. apklaustų gyventojų humanitarinės veiklos už ES ribų
finansavimą laikė ES svarbia veikla. Tuo metu Lietuvoje tokių buvo
68 procentai.
46 proc. apklaustų lietuvių nurodė, kad humanitarinės pagalbos
teikimas yra efektyvesnis, kai jį organizuoja ES. Dar 30 proc.
Lietuvos gyventojų teigė manantys, jog ši veikla efektyvesnė, kai
jos organizavimo imasi šalys narės atskirai.
Į klausimą, ar galėtų įvardyti keletą organizacijų,
teikiančių humanitarinę pagalbą, teigiamai atsakė 67 proc.
apklaustų lietuvių. Tai taip pat vienas mažiausių rodiklių ES. Ne
daugiau nei 70 proc. gyventojų teigiamai į šį klausimą taip pat
atsakė ir kitose Baltijos valstybėse bei Maltoje.
ES vidutiniškai keletą organizacijų galėjo nurodyti 85 proc.
apklaustųjų.
Lietuviai tarp pastarųjų organizacijų dažniausiai minėjo
Raudonąjį Kryžių (52 proc.), Jungtinių Tautų vaikų fondą
(UNICEF) (12 proc.) bei ES (10 proc.).
Tuo metu žinančiųjų organizacijų, kurios finansuoja
humanitarinės pagalbos teikimą, Lietuvoje buvo vos daugiau nei
pusė, 53 proc., apklaustų gyventojų. Mažiau už lietuvius
humanitarinės pagalbos teikimą finansuojančių organizacijų
žinojo tik latviai (51 proc.) ir estai (47 proc.).
Vidutiniškai ES tokias organizacijas pasakyti galėjo 72 proc.
apklaustųjų.
Birželio mėnesį vykdytoje apklausoje dalyvavo maždaug po
tūkstantį gyventojų iš visų 27 ES valstybių.