Parkas esą galėtų atvirsti į anksčiau buvusį botanikos
sodą, o jame esančius teniso kortus, anot ministro, būtų gerai
iškeldinti.
Gedimino kalno šeimininko ieškantis A.Gelūnas, ketvirtadienį
susitikęs su Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato
direktore Audrone Kasperavičiene, BNS sakė iš jos išgirdęs
džiugią žinią - Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
anuliavo Vilniaus savivaldybės potvarkį dėl dviejų sklypų
suformavimo.
Po tokio teismo verdikto Pilių rezervato teritorija liko
vientisa. Pasak A.Gelūno, kalnas, kaip ir visa valstybė žemė,
nuosavybės teise priklauso Nacionalinei žemės tarnybai, o pagal
teisės aktus juo rūpintis turi rezervatas.
„Yra labai džiugi naujiena, kuri reiškia, tai, kad Pilių
rezervatas gali imtis tvarkybos darbų, jie nebėra juridiškai
paralyžiuoti kaip buvo teismo proceso metu“, - BNS sakė ministras.
Tačiau ministras užsimena, jog Gedimino kalnas galėtų būti
perduotas Nacionaliniam muziejui, kuris rūpinasi ant kalno esančia
pilimi.
„Galvočiau, kad būtų tikslinga priskirti kalną kaip pilies
teritoriją Nacionaliniam muziejui, kad jis būtų tikrasis
šeimininkas ir rūpintųsi tuo kalnu - būtų daugiau aiškumo“, -
sakė jis.
A.Gelūnas sako sudaręs darbo grupę dėl Gedimino kalno, pilies
ir šalia esančio Sereikiškių kalno tvarkymo, kuriai pats ir
pirmininkaus.
„Mes priimame tai kaip džiugią naujieną ir galvojame pradėti
kuo skubiau tą duomenų apibendrinimo apie kalno būklę,
Sereikiškių parko būklę etapą, ir tam šiomis dienomis sudariau
darbo grupę iš įvairių žinybų atstovų, nes manau, kad klausimas
labai svarbus, tai ketinu ir pirmininkauti darbo grupei. Turėtume
nedelsdami pradėti dirbti ir kalbėtis apie reikalingas lėšas kalno
sutvirtinimui“, - kalbėjo jis.
Anot A.Gelūno, ši darbo grupė „galėtų imtis gana ryžtingų
veiksmų ir nulemti šitos istoriškai ir kultūriškai svarbios
vietos kitokį vaizdą netolimoje ateityje“.
Kultūros ministerijos vadovas tikisi, jog darbo grupė dar
rugpjūtį surengs vieną ar du posėdžius, per kuriuos su
teisininkais bus aptarta, ar daug kliūčių kiltų perduodant kalną
Nacionaliniam muziejui.
Be kita ko, ministras sako, kad kitaip galėtų atrodyti ne tik
kalnas, pilis, bet ir Sereikiškių parkas - esą jis galėtų būti
paverstas botanikos sodu be teniso kortų.
„Daug vilčių, kad Sereikiškių parkas, kuris yra pilies
prieigose, irgi įgis šiek tiek kitokį vaizdą. Galvojame apie
botanikos sodo, kuris istoriškai buvo toje teritorijoje,
atgaivinimą. Mano nuomone, teniso kortai, kurie yra kalno papėdėje,
istorinės pilies kaimynystėje, tikrai netinkamoje vietoje. Stebint
kitų Europos sostinių centrinių miesto rajonų parkus, ar tai
būtų Ryga, ar Praha, vaizdas iš tikrųjų kitoks. Mes net ir
šitoje srityje gerokai atsiliekame, nors deklaruojame, kad mylime
istoriją ir kad mums svarbi tautos praeitis“, - teigė ministras.
A.Gelūnas kol kas sako negalintis pasakyti, kiek konkrečiai
lėšų prireiks kalno gelbėjimui, bet pabrėžia nenorintis, jog
kalnas sugriūtų jam einant ministro pareigas.
„Tikrai nenorėčiau būti tas ministras, kurio ministravimo
laikotarpiu nugriuvo pilis ar įgriuvo kalnas. Tai būtų tragedija
visai Lietuvai, bet būtų ir mano asmeninis fiasko“, - sakė jis.
Apie tai, kad Gedimino pilies kalnui gresia pavojus, geologai
įspėjo prieš dvejus metus. Pastarosiomis dienomis žiniasklaidoje
skelbta, jog vandens paplauti Gedimino pilies kalno šlaitai gali bet
kurią dieną nuslinkti, kartu nusinešdami ir pilies liekanas.
Paskutinį kartą kalnas tvirtintas prieš 14 metų, tvarkant
Aukštutinę pilį.