„Lietuva buvo kaip „balta varna“, labai atkakliai rėmė Gruziją
ir visą atsakomybę suvertė Rusijai. Ši nuostata tarp Lietuvos
gyventojų nėra pakitusi, bet Vyriausybės politika Gruzijos
atžvilgiu yra šiek tiek pasikeitusi“, - BNS sakė politologas
Kęstutis Girnius.
Anot apžvalgininko, priešingai nei prezidento Valdo Adamkaus
kadencijos metu, Gruzijos gynimas tarptautinėje erdvėje nebėra
vienas iš pagrindinių Lietuvos užsienio politikos prioritetų.
„Labai iškalbinga, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė nepakvietė
Gruzijos prezidento į Lietuvą ir nėra pati ten važiavusi“, - sakė
Vilniaus universiteto dėstytojas K.Girnius.
ES iniciatyva atlikto tyrimo rezultatai skelbia, kad 2008-ųjų
rugpjūtį trumpas, bet brutalus karas prasidėjo Gruzijai
nepagrįstai panaudojus karinę jėgą separatistinėje Pietų
Osetijos respublikoje. Rusija kaltinama provokacijomis ir
neproporcingu atsaku į Tbilisio veiksmus.
„Po tyrimo išvadų tarptautinėje bendruomenėje vyrauja
nuomonė, kad puolimą, gal ir išprovokuota, pradėjo Gruzija, o
Rusija atsakė naudodama neproporcingą jėgą (...). Lietuvos
pozicija dabar jau susiderino su ES šalių dauguma“, - teigė
K.Girnius.
Oficialiojo Vilniaus pozicijos priartėjimą prie Vakarų Europos
požiūrio įžvelgia ir Rytų Europos studijų centro analitikas
Vytautas Sirijos Gira.
„Matomas Lietuvos dėmesio Gruzijai susilpnėjimas oficialiu
lygmeniu - nebėra tokios stiprios ir karštos paramos, kokia buvo
deklaruojama oficialiai, nors praktinė parama išlieka. Galima
stebėti Lietuvos užsienio politikos prisitaikymą prie didžiųjų
Vakarų Europos valstybių“, - BNS sakė apžvalgininkas.
V.Sirijos Gira teigė, kad po karo Rusijai pavyko gana greitai
normalizuoti santykius su Vakarais, o Gruzija tarptautinės
bendruomenės izoliaciją pralaužė visai neseniai.
K.Girnius teigė manąs, kad ilgainiui Europos ir Tbilisio ryšiai
stiprės.
„Kai bus nutarta, kad Gruzijai ir M.Saakašviliui pasakyta, kas
norėta, tie santykiui gali po truputį gerėti. Jei nėra kokių nors
naujų veiksnių, santykius paprastai stengiamasi gerinti“, - teigė
apžvalgininkas.
Karinis konfliktas Kaukaze naktį iš rugpjūčio 7-osios į
8-ąją 2008 metais prasidėjo Gruzijai panaudojus karinę jėgą
siekiant susigrąžinti Maskvos remiamą Pietų Osetijos regioną.
Netrukus po to į Gruzijos teritoriją įžengė Rusijos karinės
pajėgos.
Karas įvyko tuo metu, kai Maskva piktinosi prezidento Michailo
Saakašvilio siekiais nuvesti Gruziją į NATO ir kariniu Gruzijos
bendradarbiavimu su Jungtinėmis Valstijomis.
Po karo Rusija paskelbė pripažįstanti Pietų Osetijos ir kitos
separatistinės respublikos Abchazijos nepriklausomybę. Likusi
tarptautinė bendrija šias teritorijas laiko okupuotomis Gruzijos
teritorijos dalimis.