Pasak užsienio reikalų viceministro Evaldo Ignatavičiaus, Lietuvos piliečiams vis daugiau prireikia konsulinės pagalbos. Pernai 90 proc. išaugo besikreipiančiųjų pilietybės klausimais, 45 proc. - pasų išdavimas. Tuo tarpu dėl ekonominės krizės ir apkarpyto URM biudžeto 10 procentų sumažintas konsulinių pareigūnų skaičius.
„Be abejo, tie skaičiai susikerta, ir atsiranda (...) ilgo laukimo laikai ir įvairios įtampos, nuotaikos tarp užsienyje gyvenančių lietuvių. Stengiamės sumažinti, įveikti tas problemas, tačiau yra objektyvūs faktoriai, kurie tokius dalykus riboja“, - penktadienį per spaudos konferenciją kalbėjo užsienio reikalų viceministras.
Kaip pavyzdį jis pateikė Jungtinę Karalystę, kur, neoficialiais duomenimis, gali gyventi iki 200 tūkst. Lietuvos piliečių, o konsulinį darbą atstovybėje Londone atlieka vos 4 žmonės. Tuo tarpu čia reikėtų bent 31 pareigūno.
E. Ignatavičius patikslino, kad šiuo metu, sumažinus 23 etatus, konsulinėje tarnyboje dirba apie 250 darbuotojų.
„Buvo 23 ir dabar norime jį atkurti ir dar pridėti du pareigūnus, nes kai kur, kaip ambasadoje Moldovoje, vizų išdavimu užsiima vienintelis diplomatas, be ambasadoriaus, ir 90 proc. jo darbo atlieka“, - teigė URM atstovas.
URM skaičiavimais, naujoms konsulinėms tarnyboms sukurti reikia dar 3,448 mln. litų. 25 pareigybės būtų įsteigtos karščiausiose vietose - ten, iš kur į Lietuvą daugiausiai atvyksta turistų ar gyvena ypač daug Lietuvos piliečių. Tokios šalys yra Airija, Rusija, Baltarusija, Didžioji Britanija, Turkija, Čikaga, Kaliningradas, Moldova, Izraelis ir kitos.