Popierinės knygos, pasak jo, dar ilgai bus mėgstamiausia literatūros gerbėjų skaitymo forma, o skaitmeninimo amžiui leidyklos pasirengusios geriau, nei prieš dešimtmetį dėl piratavimo nukraujavusi muzikos pramonė. Pateikiame lrytas.lt skaitytojams kiek sutrumpintą interviu su juo.
- Jūsų paskyrimą į didžiausios pasaulyje knygų leidybos bendrovės vadovo postą prieš dvejus metus literatų bendruomenė sutiko priešiškai, ypač Niujorke, kur įsikūrusi „Random House“ būstinė. Jūs buvote pašalietis, karjerą padaręs „Random House“ valdančioje bendrovėje „Bertelsmann“, Vokietijoje, knygų spausdinimo ir logistikos versle. Ar sulaukėte šalto priėmimo?
- Tarkime taip: kūrėjų bendruomenė buvo labai nustebusi. Ir aš, beje, taip pat. Iš pradžių buvo keli klaustukai, netgi bendrovės viduje, taigi aš skubiai pasikalbėjau su kiek įmanoma daugiau žmonių. Po to pirmasis šokas Manhatano inteligentijos pasaulyje greitai praėjo.
- Ar ruošdamasis darbui susipažinote su literatūros kanonais?
- Tam nebuvo laiko. Aš persikrausčiau į JAV per kelias dienas. Viskas vyko labai greitai. Kai pradėjau darbą, kaip tik skaičiau „Random House“ išleistą knygą „Tu vadovauji – kad dabar?“. Tai buvo labai tinkami skaitiniai.
- Ar nesijaudinate, kad galite apsikvailinti, kalbėdamas apie literatūrą su rašytojais ir agentais?
- Taip jau yra, kad aš savo sąskaitoje turiu 15 Frankfurto prie Maino knygų mugių ir visą savo profesinį gyvenimą praleidau knygų versle. Susipažinau su daugybe žinomų rašytojų ir leidėjų. Knygų pramonė yra labai kūrybiška aplinka. Tačiau galų gale jos tikslas – uždirbti pinigų iš knygų.
- Su kuriuo autoriumi susitikote pirmiausia?
- Su Danu Brownu.
- Kelių bestselerių autoriumi, vienu svarbiausių jūsų leidyklos pelno šaltiniu.
- Buvo mano pirmoji darbo diena Niujorke. Atėjau į biurą 8 valandą. Danas Brownas į mano duris pasibeldė 10-ą. Jis lankėsi mieste ir pasinaudojo proga užeiti ir su manimi susipažinti. Kitaip tariant, rašytojas pasveikino atvykusį naują „Random House“ vadovą. Buvau labai dėkingas, užmezgėme puikius asmeninius santykius.
- Tuo metu „Random House“ jau kurį laiką laukė naujosios D.Browno knygos „Prarastas simbolis“.
- Būtent todėl jo apsilankymą laikiau geru ženklu. Būdu patikinti, kad ilgai nebeužtruks. Būtent taip ir buvo. „Prarastas simbolis“ buvo išleistas 2009 metais ir sulaukė didelio pasisekimo.
- Ar save laikote leidėju, o ne tik vadybininku?
- Aš save laikau žmogumi, turinčiu rasti pusiausvyrą tarp kūrybos ir pelno. Žinoma, šiandien aš skaitau žymiau daugiau – dar ir todėl, kad savo knygas visada nešiojuosi su savimi, ne visada popierinėje formoje, kartais elektroniniuose skaitymo prietaisuose. Skaitau, kai tik ištaikau kelias laisvas minutes.
- Kai matote traukiniuose skaitančius žmones, kuriais labiau džiaugiatės – skaitytojais su „iPad“ prietaisais rankose ar knygomis?
- Džiaugiuosi ir tais, ir tais.
- Nes ir tie, ir tie neša pelną?
- Bet būtent tai ir yra mūsų proga. Aš džiaugiuosi, matydamas skaitytoją, skaitantį savo „iPad“ ar „Kindle“ skaitytuvais. Be šių prietaisų galbūt šis skaitytojas tuo metu išvis neskaitytų, nes būtų pamiršęs knygą namie. O elektroniniu skaitytuvu mes jį visada pasieksime. Ta skaitymo minutė yra dovana.
- Jūsų žodžiuose daug entuziazmo.
- Taip. Aš augau su spausdintomis knygomis, tačiau turiu pripažinti, kad stebiuosi, kaip greitai auga skaitmeninis verslas, ypač JAV. Tačiau nepaisant to, spausdinta knyga karaliaus dar ilgai.
- Kiek jūsų apyvartos sudaro elektroninės knygos?
- JAV šiuo metu - 8 procentai. Tai didelis augimas. Įsivaizduoju, kad kitais metais perkopsime 10 procentų.
- Internetinė parduotuvė „Amazon“ pranešė, kad birželį JAV pardavė 180 elektroninių egzempliorių kiekvienam šimtui knygų kietais viršeliais. Analitikai mano, kad po dešimties metų tik ketvirtis visų knygų skaitytojus pasieks popierine forma. Ar manote, kad tai realu?
- Nesutinku su šia prognoze. Manau, ji pernelyg agresyvi, per daug triukšminga. Labiau tikėtina, kad 2015-aisiais elektroninių knygų rinkos dalis, netgi JAV, bus tarp 25 ir 50 proc. Tačiau ši plėtra vis vien siūlo mums daugybę galimybių. Sukuria naują augimą. Amerikoje sutinku žmonių, kurie sako: aš pradėjau vėl skaityti savo elektroninio skaitytuvo dėka. Taip pat ir mano vaikai.
- Bet ir jūsų euforija turi turėti ribas. Kai sausį „Apple“ pristatė savo „iPad“ įrenginį, penkios iš šešių didžiausių JAV leidyklų buvo elektroninio „Apple“ knygyno „iBookstore“ partnerės. Pati didžiausia, „Random House“, prie jo dar neprisijungė, bent jau JAV. Kodėl dvejojate?
- Anglakalbėje rinkoje, kitaip nei Vokietijoje, nėra tokio dalyko kaip susitarimas dėl fiksuotos knygos kainos. Mažmeninę kainą nustato knygynas. „Apple“ internetinėje parduotuvėje kainas nustatyti turi leidėjai. „Apple“ nesikiša į kainodarą ir susirenka komisinius. Turime nuodugniai išnagrinėti situaciją ir nuspręsti, ar mes norime šitaip radikaliai keisti savo verslo modelį.
- Kuo blogai turėti galimybę patiems nustatyti kainą?
- Rinkose, kuriose nėra susitarimų dėl fiksuotos kainos, tai reikštų, kad leidėjai leidžiasi į kainų varžybas, kuriomis anksčiau rūpinosi pardavėjai. Kyla klausimas, ar leidėjai gali rasti tinkamą kainą, kad galėtų pasiekti kuo daugiau skaitytojų. Iki šiol tai buvo ne mūsų rūpestis.
- Kitaip tariant, nenorite išlaisvinti „Apple“ nuo rizikos, kurią anksčiau prisiėmė pardavėjai ir kurią prisiima net ir „Amazon“?
- Teisingai. Kartu tai rizikos pasidalijimo klausimas. Iki šiol mes pardavinėjome turinį, auginome ir reklamavome talentus ir pagal tai skaičiuodavome savo kainas. JAV knygų prekeiviai kainas nustatydavo atsižvelgdami į individualių rinkų sąlygas. Reikia gerai pagalvoti, ar ateityje leidėjai galėtų – ir turėtų – užsiimti abiem darbais.
- Jūs tikitės, kad galų gale „Apple“ bosai nuspręs, kad negali išsiversti be D.Browno bei kitų garsių autorių savo kataloge, ir nusileis?
- Žinoma, mes siūlome įdomų turinį, mes savimi pasitikime ir galime derėtis kaip lygūs su lygiais. Nenorime keliais neatsargiais žingsniais sugriauti savo verslo modelio, kuris turės mums tarnauti ir ateityje. Tačiau iš esmės mūsų interesai sutampa.
- Ar tikrai sutampa? Prieš kelerius metus Steve'as Jobsas pareiškė, kad netiki knygos ateitimi. „Apple“ pinigus uždirba įvairiais būdais ir S.Jobsui turbūt visiškai nusispjauti, ar knyga išliks. O jums – ne.
- Skaitmeninis knygų pasaulis mums yra neabejotinai daug svarbesnis nei „Apple“. Bet, pavyzdžiui, Vokietijoje mūsų knygos jau pardavinėjamos „iBookstore“, nes ten galioja fiksuotų kainų susitarimas, kurį mes visiškai palaikome. Kitaip tariant, mes su „Apple“ neturime jokių esminių nesutarimų.
- „iPad“ prietaisuose knygos turi konkuruoti su žaidimais, vaizdo klipais ir kitokiomis pramogomis. Ar jos gali neatsilikti?
- Knyga kaip forma irgi keičiasi. Dabar būna receptų knygų su vaizdo įrašais, kuriuose paaiškinama, ką daryti, arba tokių, kurios balsu diktuoja receptus. Ir tam prie „iPad“ nereikia net prisiliesti. Vis dėlto niekas nežino, ar žmonėms to reikia ir ar jie pasirengę už tai mokėti.
- Bet iki šiol leidėjai save laikė aukštos kokybės knygų tiekėjais, o ne multimedijos specialistais.
- Žinoma, jei pramonė nori neatsilikti, leidėjai turi keistis. O tai įmanoma, tik jei jie investuos į skaitmenines žinias, o ne viename pastato gale įkurdins technologijų padalinį, kuris rūpinsis elektroninėmis knygomis, kitame – tradiciškai dirbantį personalą, o tarp jų paliks ilgą tamsų koridorių.
- Tačiau net ir jūsų pagrindinėje veiklos srityje atsiranda nauja konkurencija. „Amazon“ jau seniai nėra vien internetinė parduotuvė – dabar ji veikia ir kaip leidykla. Populiarus amerikiečių rašytojas, tokių negrožinės literatūros bestselerių kaip „Septyni labai efektyvių žmonių įpročiai“ autorius Stephenas Covey atsuko nugarą savo leidėjui „Simon & Schuster“ ir skaitmenines teises į kitą savo knygą pardavė „Amazon“. Kam išvis reikalingos leidyklos?
- Be abejonės, yra galimybė, kad knygų leidėjai išnyks, tačiau mes pernelyg nebijome. Mes įsitikinę, kad sėkmingiausia santykių su rašytojais strategija ateityje bus bendras skaitmeninių ir popierinių teisių platinimas. O leidyklos geriausiai pasirengusios tokiam darbui.
- Kartu reikia užsitikrinti, kad rašytojas liktų ištikimas savo leidėjui.
- Pasitikėjimas vaidina labai svarbų vaidmenį. Tam reikalinga kantrybė. Aš abejoju, ar knygų pardavėjams užtektų kantrybės ir sugebėjimo užaugintu naujus talentus ir mokėti avansus. Juk bestseleriai negaminami fabrike. Leidėjas privalo išmanyti verslo ciklą ir suteikti paramą, kai ištinka kūrybinė sausra. Kartais tavo darbas – apsaugoti kūrybos žmones nuo spaudimo.
- „Amazon“ kartais autoriams moka 70 proc. pardavimo pajamų, o tradicinės leidyklos paprastai tik 10 procentų. Ar teks labiau pasistengti, kad išlaikytumėte rašytojų ištikimybę?
- Taip, tai klausimas, kurį nagrinėjame kartu su autoriais ir agentais. Tačiau kai sutari dėl išskirtinių teisių su pardavėju, turi jas atiduodami net ir nežinodamas, kiek jos bus vertos ateityje.
- Ar manote, kad ištversite literatūros skaitmeninimą geriau nei muzikos pramonė?
- Šiuo metu esame taške, kurį muzikos pramonė jau praėjo ir kuris laikraščių bei žurnalų dar tik laukia. Būtent čia liejami pamatai ateičiai ir kuriami nauji verslo modeliai. Mūsų darbas – atvesti spaudos verslo modelį į skaitmeninį pasaulį, atriekiant pelnytą dalį rašytojams, agentams, leidėjams ir pardavėjams.
- Kalbant apie muzikos pramonę, jei būtų buvusi vartotojų valia, jie išvis nebūtų mokėję už nieką.
- Piratavimas yra rimta grėsmė, bet mes turime gerą pagrindą, kitaip nei kažkada muzikos pramonė. Piratavimas jau buvo tapęs svarbiu veiksniu rinkoje, kai jie bandė sukurti atsiskaitymo metodus. Mūsų atveju skaitytojai yra pripratę ir pasirengę mokėti už turinį. Tik turime neįsileisti piratavimo. Tai svarbus uždavinys leidybos pramonės ateičiai.