Tokią poziciją Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM)
išsakė po to, kai Lenkijos vyriausybės atstovai pareiškė ketiną
kreiptis į partnerius ES, kad Lenkijos ir Rusijos susitarimas dėl
vietos eismo padengtų visą Karaliaučiaus sritį.
„Šiuo metu Lietuva nesvarsto galimybės jungtis prie Lenkijos
kreipimosi. Manome, kad pirmiausia turime pasirašyti susitarimus
pagal galiojantį ES reglamentą, t.y. galiojančio Šengeno
reglamento rėmuose“, - BNS ministerijos poziciją perdavė URM
atstovas spaudai Rolandas Kačinskas.
Pasak URM, susitarimą dėl pasienio gyventojų judėjimo Lietuva
buvo pasirengusi pasirašyti dar pernai. Lietuvos diplomatai, kad
reglamento keitimas yra ilgas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis
visų Šengeno narių sutarimo.
Ministerija taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu vyksta
derybos dėl vizų panaikinimo tarp ES ir visos Rusijos.
„Šiuo metu paraleliai vyksta parengiamasis darbas dėl ES ir
Rusijos bevizio režimo, kuris apims visas ES šalis nares ir visą
Rusijos teritoriją, taip pat ir Kaliningrado sritį. Manome, kad
mūsų pastangas bendradarbiaujant su Rusija reikia sutelkti į
pagalbą Rusijai, jai įgyvendinant būtinas sąlygas, kurias atlikus
būtų galima judėti bevizio režimo tarp ES ir Rusijos Federacijos
link. Taip pat reikia turėti omeny, kad paraleliai vyksta darbas dėl
bevizio režimo su ES Rytų partnerystės šalimis, kurių ilgametes
pastangas siekti bevizio režimo mes labai vertiname“, - teigė URM
atstovas.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis praėjusią savaitę pranešė, kad jis su
vidaus reikalų ministru Jerzy Milleriu laišku
kreipsis į kitas ES šalis, siekdami paramos planui, jog Lenkijos ir
Rusijos sutarimas dėl pasienio eismo apimtų visą Karaliaučiaus
sritį.
Lenkijos ministras pabrėžė, kad pagal ES taisykles pasienio
zona reiškia erdvę, kuri nutolusi iki 30 arba kai kuriais atvejais
iki 50 kilometrų nuo sienos.
Jei šios ES normos būtų taikomos, Karaliaučiaus sritis būtų
padalyta į tris zonas - pirmoji apimtų Lenkijos ir Rusijos pasienio
zoną, antroji Lietuvos ir Rusijos pasienio zoną, o trečiosios
gyventojams supaprastintos procedūros nebūtų taikomos, sakė
R.Sikorskis, kurį citavo PAP agentūra.
Lenkija anksčiau kartu su Rusija kreipėsi į Europos Komisiją,
kad Karaliaučiui būtų taikoma išimtis. Neoficialiomis žiniomis,
Briuselyje Lenkijos iniciatyva įvertinta kritiškai, nes Varšuva
pozicijos pakankamai nederino su savo partneriais.